captcha

Jūsų klausimas priimtas

Surengtas referendumas dėl Turkijos ateities

Turkai šiandien vykusiame referendume balsavo pakeisti Konstituciją ir suteikti prezidentui daugiau galios. Stovykla „Taip“ surinko 51 procentą balsų, o stovykla „Ne“ 49. Dabar Turkija iš parlamentinės demokratijos virs prezidentine, taip didelę dalį vykdomųjų galių atiduodant prezidentui. Referendumo rezultatai turės didelės įtakos ilgalaikiams santykiams su Europos Sąjunga ir visu pasauliu. 
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kova referendume, dėl Turkijos ateities truko iki paskutinių akimirkų. Likus suskaičiuoti penkis procentus balsų „Taip“ stovykla pirmavo vos 3 procentais balsų. Turkijos visuomenė labai įvairialypė, joje gyvena daug skirtingų tikėjimų, tautų atstovų. Balsuoti referendume užsiregistravo apie 55 milijonus iš 77 milijonų Turkijos gyventojų, kurie nuo pat ryto rikiavosi prie balsavimo apylinkių. Vieni teigė, kad palaiko prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, nes jis yra siųstas Dievo, kiti, kad nenori likti į autobusą be stabdžių, todėl nenori suteikti R. T. Erdoganui galių. Pats prezidentas, kurį pasitiko džiugi minia, sako, kad referendumas reikalingas įgyvendinti Mustafos Kemalio Ataturko vizijai. 

„Pirmiausia Balandžio 16-osios balsavimas nėra paprastas balsavimas. Mes rengėme daug balsavimų ir referendumų praeityje. Tačiau šis referendumas yra skirtas naujai Turkijos Respublikos administracinei sistemai, tai kaitos ir transformacijos pasirinkimas. Tikiu, kad mūsų žmonės padės pamatus labai greitam, greitam ir tikam šuoliui. Mums reikia ypatingų sprendimų norint įgyvendinti M. K. Ataturko idėją Turkija pakelti aukščiau šiuolaikinių civilizacijų“, – sakė Turkijos prezidentas.

R. T. Erdoganas, kuris vienaip ar kitaip Turkiją valdo nuo 2003-ųjų kai pirmą kartą tapo premjeru. 2014-taisiais tapo pirmuoju tiesiogiai išrinku šalies prezidentu. Po praėjusia liepą nepavykusio perversmo, R. T. Erdoganas pradėjo susidoroti su daugeliu pareigūnų, žurnalistų, akademinės bendruomenės atstovų, teisėjų, mokytojų ir opozicijos atstovų. Apie šimtą tūkstančių žmonių neteko darbo, o per keturiasdešimt tūkstančių buvo suimta. 

„Mes surengėme puikią kampaniją. Paskatinome visus piliečius. Nieko neišskyrėme. Šiandien balsuojame dėl Turkijos likimo, o žmonės jaučia atsakomybę kai eina balsuoti. Esu labai laimingas, tikiuosi, kad rezultatai bus geri ir galėsime kartu pradėti kitas fundamentalias Turkijos problemas“, – kalbėjo opozicinės Liaudies partijos lyderis Kemal Kilicdarglu.

Turkijos opozicija skundėsi ir rinkimų pažeidimais, tačiau neaišku ar jie bus išgirsti. 18 konstitucijos pakeitimų prezidentui suteiks galias formuoti vyriausybę, skirti aukščiausiojo teismo teisėjus, skelbti nepaprastąsias padėtis ir leis prezidentui priklausyti politinei partijai. Nebeliks ir Ministro pirmininko pareigybės, nes beveik visas vykdomąsias galias turės prezidentas. Tiesa prezidentas galės pareigas eiti tik dvi kadencijas po penkerius metus.

Visi šie pakeitimai įsigaliotų per artimiausius rinkimus – 2019-aisiais, tai reiškia, kad R. T. Erdoganas galės valdyti Turkiją iki 2029-ųjų.

Nors pats R. T. Erdoganas teigė, kad šis referendumas padės geriau valdyti Turkiją ir greičiau reaguoti į grėsmes, tačiau opozicija tikina, kad dabar šalyje įsigalios vieno žmogaus diktatūra.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...