captcha

Jūsų klausimas priimtas

Turkijos referendume ant kortos pastatyti Ankaros ir ES santykiai

Turkai sekmadienį balsuos referendume, kuriame ant kortos bus pastatyta šiuo metu smarkiai įtemptų Europos Sąjungos (ES) ir Ankaros santykių ateitis, prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui prašant rinkėjų suteikti jam didesnius įgaliojimus, kurie, oponentų teigimu, atves šalį prie autoritarinio valdymo.
SIPA/Scanpix nuotr.
SIPA/Scanpix nuotr.

Ryšiai su ES yra vienas svarbiausių dalykų ilgame Turkijos kelyje į jai seniai žadamą narystę Bendrijoje, o R. T. Erdoganas piktai užsipuola Briuselį už menkiausią jo veiksmų kritiką.

„Europa yra pūvantis žemynas... Ji jau nėra demokratijos, žmogaus teisių bei laisvės centras. Tai represijų, smurto ir nacizmo centras“, – sakė jis ketvirtadienį.

Kalbant apie Turkijos siekį tapti ES nare, po referendumo vėl bus grįžta prie šio klausimo, sakė R. T. Erdoganas praėjusį sekmadienį.

Analitikai sako, kad Turkijos prezidento aštri retorika skirta turkų nacionalistams – jų balsai bus labai svarbūs sekmadienį vyksiančiame referendume, kurio baigtį labai sunku prognozuoti.

Viliamasi, kad iš tiesų R. T. Erdoganas yra pragmatiškas žmogus ir kad nurimus aistroms jis ras bendrą kalbą su ES.

Tačiau šiuo metu reikalai iš tiesų yra prasti.

„Sudeginti tiltai“

„ES ir Turkijos santykiai niekada nesiklostė itin sklandžiai, tačiau pastarieji pareiškimai liudija, kad pasiektos naujos žemumos“, – sakė Paryžiaus politinių studijų instituto („Sciences Po“) profesorius Jeanas Marcou.

„Netgi negalime būti tikri, kad šie santykiai artimiausiais mėnesiais apskritai nenutrūks“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.

Itin ryškiu nukrypimu nuo ankstesnio kurso tapo kandūs palyginimai su naciais, kuriuos Ankara ėmė žerti Europai po to, kai kelios ES valstybės artėjant referendumui uždraudė rengti R. T. Erdoganui palaikyti skirtus mitingus.

„Tai buvo pernelyg šokiruojama, nes žaizdos atvėrimas yra pats blogiausias dalykas, kurį galima padaryti Europoje“, – sakė buvęs ES ambasadorius Ankaroje Marcas Pierini.

„Kalbant apie asmeninius santykius, jie iš tiesų sudegino tiltus“, – sakė M. Pierini, šiuo metu dirbantis analitiku Briuselyje įsikūrusiame užsienio politikos studijų centre „Carnegie Europe“.

Kita vertus, analitikai pažymi, kad ES ir geografiniu požiūriu strategiškai svarbioje vietoje esanti Turkija tebeturi daug bendrų interesų kaip prekybos ir investicijų partnerės.

Duris Maskvai atvėrusi Ankara vis dar yra svarbi NATO sąjungininkė, ES lyderiams ieškant būdų, kaip reaguoti į vis agresyvesnį Rusijos elgesį ir prisitaikyti prie būsimo gyvenimo be Didžiosios Britanijos, kuri kariniu požiūriu yra galingiausia Bendrijos valstybė narė.

Turkija taip pat yra suteikusi prieglobstį beveik 3 mln. sirų pabėgėlių, o pernai kovą pasirašytas svarbus susitarimas padėjo pažaboti didžiulį migrantų antplūdį į ES.

Nors Turkija grasina nutraukti susitarimą ir vėl atverti kelius migrantams plūsti į Europą, „ji turi savų interesų išsaugoti šią sutartį“, sakė J. Marcou, turėdamas galvoje 3 mlrd. eurų, kuriuos kasmet turėtų gauti Ankara, jei vykdys susitarimą.

M. Pierini atkreipė dėmesį į platesnius ekonominius ryšius, siejančius Turkiją ir ES.

„Ekonominis santykių komponentas yra itin svarbus“, – pabrėžė jis.

Santykių nutraukimas?

Esant tokiai situacijai sunku pervertinti būsimo referendumo svarbą abiem pusėms, sako analitikai.

Jei R. T. Erdoganas laimės, santykių nutraukimas, regis, bus neišvengiamas.

„Tai būtų vieno asmens sistema, menkai besilaikanti teisinės valstybės principų ir neturinti jokių galios atsvaros centrų“, – sakė M. Pierini.

„Tai būtų autoritarinė sistema, kuri akivaizdžiai kirstųsi su Europos politinėmis normomis“, – pridūrė jis.

Referendume rinkėjų ištartas „Ne“, o gal net ir R. T. Erdogano pergalė minimaliu balsų skirtumu galėtų suteikti šiek tiek vilties dėl ateities santykių.

„Pagal optimistinį scenarijų rinkėjų „Ne“ referendume ar netgi „Taip“ stovyklos pergalė nedideliu balsų skirtumu turėtų paskatinti Turkijos prezidentą peržiūrėti savo kovingą poziciją Europos atžvilgiu ir pamėginti pataisyti santykius“, – sakė Asli Aydintasbas iš Europos užsienio santykių tarybos Briuselyje.

„Tam reikėtų šiokios tokios pažangos taisant apgailėtiną padėtį žmogaus teisių srityje, tačiau R. T. Erdoganas ir anksčiau yra ne kartą pademonstravęs netikėtai didelį pragmatizmą, kai to buvo mažiausiai tikimasi“, – pabrėžė ji.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...