captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar svetingumo imigrantams politika Vokietijoje vis dar stabili?

Naujo tyrimo duomenimis, Vokietijos svetingumas imigrantų atžvilgiu vis dar yra stebėtinai didelis. Tačiau „Deutche Welle“ redaktorius Christophas Hasselbachas mano, kad skaičiai atskleidžia ir kai ką kita.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

„Mane stebina, kokios tvirtos yra Vokietijos svetingumo nuostatos praėjus dvejiems metams po rekordinės pabėgėlių imigracijos bangos“, – teigė Bertelsmanno fondo imigracijos ekspertas Ulrichas Koberas. Iš tiesų, 59 procentai apklaustųjų teigia, kad į pabėgėlius šalyje žiūrima palankiai. Tik trečdalis apklaustųjų mano, kad Vokietijos svetingumo kultūra nebeegzistuoja.

Reikalas tas, kad respondentų yra klausiama nuomonės apie tai, kaip visuomenė sprendžia su imigrantais susijusias problemas, o ne ką jie patys galvoja apie imigrantus; tai ir lemia tokius stebėtinus apklausų rezultatus. Tačiau iš tyrimo galima sužinoti ir tai, kokia yra asmeninė respondentų nuomonė. O tie skaičiai atskleidžia visai kitą vaizdą: 54 procentai apklaustųjų mano, kad dėl pabėgėlių priėmimo politikos įtampa visuomenėje priartėjo prie pavojingos ribos. Kai Bertelsmanno fondas tą patį klausimą uždavė prieš dvejus metus, tik 40 procentų apklaustųjų teigė, kad tokia riba buvo pasiekta; arba, priklausomai nuo požiūrio, galima sakyti, kad ir prieš didžiausią imigrantų antplūdį net 40 procentai respondentų manė, kad tokia riba pasiekta.

2015 ir 2017 m. apklausti piliečiai neturėjo jokių iliuzijų dėl migracijos padarinių – šiandien 79 procentai mano, kad dėl to kils problemų socialinio aprūpinimo sistemai (prieš dvejus metus taip manančių buvo 64 procentai). Ir šalies Finansų ministerija patvirtina tokius spėjimus. Pernai Vokietijos vyriausybė skyrė ne mažiau kaip 20 milijardų eurų pabėgėlių krizės sukeltoms problemoms spręsti; manoma, kad tiek pats bus išleista šiemet (kai kuriais skaičiavimais, suma bus daug didesnė). O juk už tą pačią sumą buvo galima padaryti daug daugiau kilmės šalyse, be to, nebūtų reikėję spręsti ilgalaikių su integracija susijusių problemų.

Demonstracija Dresdene 2016 m. spalį. AFP/Scanpix nuotr.

Šiandien 72 procentai respondentų mano, kad tarp imigrantų ir vietinių gyventojų kils konfliktų; ir tai nėra nuostabu, atsižvelgiant į išpuolius Berlyne per Kalėdas ir į Naujųjų metų sutiktuvių fiasko Kelne prieš metus; jau 2015 m. net 64 procentai apklaustųjų manė, kad kils atitinkamų problemų. 2015 m. 52 procentai respondentų buvo tikri, kad dėl imigracijos Vokietijos miestuose išaugs aprūpinimo būstu problema; dabar taip mano 65 procentai. Skeptiškas požiūris į galimus imigracijos padarinius buvo įsigalėjęs dar iki masinio pabėgėlių antplūdžio; ir iš esmės toks požiūris pasitvirtino.

Daug bylojantis faktas – net 81 procento apklaustųjų nuomone, kitos ES šalys turėtų sekti Vokietijos pavyzdžiu ir priimti daugiau pabėgėlių. Tai savaime suprantamas siekis, tačiau to nebus, nes akivaizdu, kad kitos šalys nenori prisiimti kaltės už neapgalvotą Angelos Merkel svetingumo politiką, teigia Ch. Hasselbachas.

AFP/Scanpix nuotr.

Anot jo, politika buvo neišmintinga, nes iš esmės buvo priimami visi, kas tik norėjo patekti į šalį. Daug mėnesių valdžia vengė atvykstančiųjų klausti apie jų kilmės šalį ir išvykimo iš šalies priežastis, todėl prieglobsčio prašantys asmenys nebuvo atskirti nuo tiesiog ekonominių migrantų, jau nekalbant apie pavojų keliančius islamistus.

Šiandien A. Merkel ragina imtis nacionalinio masto priemonių deportuojant imigrantus, kurie neturi teisės į prieglobstį. Taip tarsi sakoma, kad dabar tauta turėtų įsitraukti ir padėti spręsti šią sunkiai išsprendžiamą problemą. O juk ta problema apskritai nebūtų kilusi, jei ne A. Merkel svetingumo politika, sako Ch. Hasselbachas. Naujausi raginimai bendromis pastangomis šalinti ankstesnių sprendimų padarinius yra tiesiogiai susiję su A. Merkel prieš pusantrų metų suformuluotais šūkiais „mes tai galime“ ir „nėra jokių apribojimų“.

AFP/Scanpix nuotr.

Vokiečių niekas neklausė, ar jie nori dalyvauti tokiame plataus masto eksperimente. Vokietija nebuvo teisiškai įpareigota atverti sienas. Ch. Hasselbacho teigimu, A. Merkel sprendimai smarkiai pakirto vokiečių geranoriškumą jos politikos atžvilgiu. Kaip galima spręsti iš Bertelsmanno fondo tyrimo, jei ji nori išsaugoti tautiečių palankumą, ji niekada nebegalės imtis nieko panašaus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Pabėgėlių krizė Europoje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...