captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV susitinka du svarbiausi pasaulio lyderiai

Pasaulio akys ketvirtadienį nukreiptos į Floridą, kur susitinka du svarbiausi pasaulio lyderiai, dviejų didžiausių ekonomikų vadovai – Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas priima Kinijos prezidentą Xi Jinpingą derybų, kurios, kaip pats pripažįsta, bus labai sunkios. Šie prezidentai – dvi priešingos asmenybės, tad Pekinas baiminasi, kad Donaldas Trumpas kokiu nors netikėtu gestu nepažemintų Xi Jinpingo. Pasaulio rinkos užgniaužusios kvapą laukia žinių apie prekybos santykių ateitį, bet dar svarbiau – apie Šiaurės Korėjos ir Pekino jūrinių ambicijų pažabojimą.
D. Trumpas (kairėje) ir Xi Jinpingas (dešinėje). Reuters/Scanpix nuotr.
D. Trumpas (kairėje) ir Xi Jinpingas (dešinėje). Reuters/Scanpix nuotr.

Savo rūmuose Floridoje Donaldas Trumpas nežais golfo su Kinijos vadovu kaip prieš mėnesį su Japonijos premjeru. Kinijos lyderis nurodė kovoti su golfu kaip su buržuaziniu hobiu, susijusiu su korupcija. Jungtinių Valstijų prezidento svetingumą, o juolab sprendimą rengti viršūnių susitikimą nepraėjus šimtui valdymo dienų, Pekinas vertina, bet, įpratęs prie kruopščiai nustatyto protokolo, baiminasi, kad spontaniškasis šeimininkas kaip nors nepažemintų svečio, kaip nutiko su Japonijos ar Vokietijos lyderiais. Parodyti, kad Kinija neprilygsta pasaulinei galybei, su kuria dera elgtis pagarbiai, būtų valstybinis įžeidimas.

Xi ir Trumpą sieja noras atkurti savo šalių didybę – vienam tai „Kinijos svajonės“ politika, kitam – „Amerika aukščiau visko“. Per Xi valdymo penkmetį Kinija ėmėsi kur kas ambicingesnės užsienio politikos ir ėmė rodyti raumenis Pietų Kinijos jūroje, sparčiau stato laivyną, kuris jau dabar gali mesti iššūkį Amerikai.

Bet dar daugiau dalykų prezidentus skiria. Visų pirma – būdas.

D. Trumpas yra neprognozuojamas, kas itin erzina Pekiną ir asmeniškai patį Xi, kuris yra kruopštus strategas, vengiantis bet kokių netikėtų žingsnių ir žodžių, net reformų.

D. Trumpas yra be jokios politinės patirties ir dar neturi nei ambasadoriaus Kinijoje, nei kitų regioną prižiūrinčių patarėjų. Xi – revoliucionieriaus, vicepremjero sūnus, dešimtmečius rengęsis šiam postui ir sukaupęs tiek galios, kiek joks lyderis po Mao Zedongo.

D. Trumpas – verslo magnatas, Xi mėgina kreipti kapitalistine tapusią Kiniją atgal prie marksistinių šaknų.

D. Trumpas įsiutino Kiniją, suabejodamas dėl vienos Kinijos politikos, t.y. dėl Taivano, o Pekinui tai visiškas santykių pamatas. Vėliau, telefonu pasikalbėjęs su Xi, atsitraukė. Bet neatsitraukė nuo grasinimų prekybos karu – tebekaltina Kiniją dėl prekybos deficito, esą dešimtmečius „prievartaujančio“ Ameriką.

„Jį labai gerbiu, ne kartą kalbėjausi. Bet turime pagerinti padėtį, nes mūsų deficitas su Kinija 504 milijardai dolerių. Čia per metus. To pakaktų visam gyvenimui“, – teigia JAV prezidentas.

Tiesa, praėjusią savaitę jis pareiškė, kad per pirmąjį susitikimą galbūt nelies šios temos, o ją paliks ateičiai. Bet D. Trumpui reikia kokios nors pergalės per šias derybas, tad jei kokių nuolaidų Pekinas ir gali pasiūlyti, tai nebent dėl prekybos – plieno ar investicijų, nors Kinijos ekonomika ir lėtėja.

Mat kitos dvi temos dar grėsmingesnės, o pats Trampas sakė, kad susitikimo laukia labai sunkaus. Jis kol kas taip garsiai kaip Barackas Obama nesipiktina dėl Pekino pilamų salelių ir statomų karinių įtvirtinimų ginčijamoje Pietų Kinijos jūroje, bet abi šalys rengiasi ilgai ir karštai konfrontacijai.

O dar greičiau laukia susidūrimas dėl Šiaurės Korėjos, kuri trečiadienį vėl paleido raketą. Jau netrukus ji gali sukurti balistinę raketą, galinčią branduolinį užtaisą nuskraidinti iki pat Amerikos, o tai reiškia, kad D. Trumpui dar per savo kadenciją gali tekti rinktis karą, kuris atneštų milijonus aukų ir sugriautų tris didžiausias pasaulio ekonomikas: JAV, Kinijos ir Japonijos.

Vašingtonas trečiadienį pareiškė, kad daugiau nebekalbės, nes kalbėjo užtektinai. Kovą į Pietų Korėją Pentagonas nusiuntė pažangią oro gynybos sistemą, kuri itin siutina Kiniją, nes mažina jos branduolinio ginklo pajėgumą. D. Trumpas nusivylęs, kad Kinija, pagrindinė Pchenjano sąjungininkė, dešimtmečius nepadeda Amerikai pažaboti Pchenjano, todėl šią savaitę pagrasino, kad griebsis prekybinio spaudimo, ir problemą išspręs – su Kinija ar be jos.

D. Trumpas (kairėje) ir Xi Jinpingas (dešinėje). Reuters/Scanpix nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...