captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą prieš Centrinės Europos universitetą

Vengrijos parlamentas skubos tvarka priėmė tarptautinių protestų sukėlusias įstatymo pataisas, galinčias priversti užsidaryti visame regione garsų Centrinės Europos universitetą. Studentai šį vakarą stojo į gyvąją grandinę ginti prestižinės mokslo institucijos, prašydami įstatymą vetuoti. Bet vyriausybė nebeslepia, kad stojo į kovą su jo įkūrėju George`u Sorosu ir jo remiamomis organizacijomis. Tarptautinė žmogaus teisių organizacija kaip tik šiandien Vengrijos demokratiją pripažino prasčiausia Vidurio Europoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Centrinės Europos universitetui nepadėjo dešimttūkstantinis protestas užvakar, bet šį vakarą studentai vėl gyvąja grandine juosia vieną iš geriausių mokslo įstaigų visoje Vidurio Europoje, prašydami Vengrijos prezidento vetuoti šiandien priimtas įstatymo pataisas. Jos gali priversti universitetą jau kitąmet nepriimti naujų studentų į magistro bei daktaro programas, kurios patenka į pasaulio 200-uką, o kelios ir į 50-uką.

Pataisos formaliai skirtos visiems užsienio universitetams, bet atsilieps tik šiam. Jei nori veikti, jis turės iki sausio – net ne iki vasario, kaip žadėta dar vakar – įsteigti antrą tokią pat bazę Niujorke, kur yra registruotas, ir užtikrinti, kad Vengrija ir Jungtinės Valstijos per pusmetį pasirašytų dvišalį susitarimą.

„Mes pasirengę derėtis su Jungtinių Valstijų vyriausybe arba Niujorko valstijos valdžia. Kadangi Vengrijoje yra keturios Amerikos aukštojo mokslo institucijos, naujosios pataisos skirtos joms visoms“, – sakė Vengrijos švietimo ir žmogiškųjų išteklių ministras Zoltanas Balogas.

Bet ministras ir neslėpė, kad vyriausybė nusitaikė į vengrų kilmės milijardierių George`ą Sorosą, kuris įsteigė universitetą po komunizmo žlugimo naujajai kartai ugdyti. Ministras pareiškė, kad jo institucijos siekia pakirsti vyriausybę, yra pseudopilietiniai veikėjai, ir vyriausybė juos išnaikins.

Šį įstatymą opozicija pasitiko su sirenos gausmu, bet jos balsų nepakako, ir deputatai protestuodami paliko salę. Kritikai teigia, kad su liberaliąja demokratija kovojantis premjeras Viktoras Orbanas, jau pažabojęs teisėsaugą, žiniasklaidą ir centrinį banką, dabar ėmėsi liberalizmo bastiono akademijos, tad eilė ateis ir kitiems universitetams.

„Tai neturi precedento. Tai pirmas kartas, kai Europos Sąjungos šalyje vyriausybė puola universitetą, ir stoja prieš akademinę laisvę ir universiteto autonomiją“, – kalbėjo Centrinės Europos universiteto prorektorius Liviu Matei.

Rektorius Vašingtone susitinka su Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovais. Net jei Donaldas Trumpas pats nesutaria su G. Sorosu, Vašingtonas pasmerkė ir įstatymo pataisas, o šiandien – ir netikėtą sprendimą jas priimti ypatingos skubos tvarka.

Pusantro tūkstančio studentų turintis universitetas pavadino šmeižtu V. Orbano kaltinimus esą sukčiavo išduodamas diplomus ir atmetė priekaištus, kad veikia neteisėtai – jei tai būtų tiesa, būtų pakakę vykdyti esamus įstatymus, o ne juos keisti. Bet vargu ar jis gali kliautis prezidento veto, nes jis priklausomas nuo V. Orbano.

Universitetą užstojo 900 pasaulio akademikų, tarp jų 18 Nobelio premijos laureatų. Taip pat ir Vilniaus universitetas. Šiandien prisijungė ir Vokietijos vadovas.

„Europa negali toliau tylėti, jei imama dusinti pilietinė visuomenė ir net mokslas, kaip dabar nutiko Centrinės Europos universitetui Budapešte. Europa negali tylėti“, – sakė Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris.

Retai dėl ko sutaria Vokietijos kairiųjų ir Vengrijos kraštutinių dešiniųjų politikai. Bet Vengrijos premjeras, kritikuojantis G. Soroso paramą atviroms sienoms ir pabėgėliams, netrukus žada ir įstatymą prieš jo remiamas nevyriausybines organizacijas.

Autoritetinga Amerikos žmogaus teisių organizacija „Freedom House“ šiandien paskelbė ataskaitą, kurioje Vengrijos demokratijos būklę pavadino prasčiausia regione. Budapeštas kaltinimą atmetė kaip dar vienos G. Soroso remiamos institucijos ataką.

„Freedom House“ sako, kad sparčiai smunka ir Lenkijos padėtis. Kadaise buvusios pokomunistinio valdžios pasikeitimo pavyzdžiai, dvi šalys esą patiria stulbinamą demokratijos byrėjimą, ir tai – perspėjimas, kad institucijos neapsaugo, jei ima vadovauti populistai, išnaudojantis platų visuomenės nepasitenkinimą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...