captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Verhofstadas: liberaliajai demokratijai Lenkijoje iškilo reali grėsmė

2015 m. atėjusi į valdžią, Lenkijos populistinė Teisės ir teisingumo partija (TTP) pradėjo sisteminį puolimą prieš šalies liberaliosios demokratijos institucijas. TTP ėmėsi riboti Lenkijos konstitucinio teismo įgaliojimus, be paliovos kėsinasi į teisėjų nepriklausomumą ir siekia nutildyti spaudą, interneto svetainėje project-syndicate.org teigia buvęs Belgijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento liberalios ALDE frakcijos vadovas Guy Verhofstadas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Europos Sąjunga prieš Lenkiją pradėjo procedūrą dėl teisinės valstybės principo pažeidimo. Tačiau kol kas pastangos priversti TTP pakeisti savo vis labiau autoritarinę politiką neatnešė sėkmės. Lenkijos valdžia akivaizdžiai tikisi, kad ES pritrūks politinės valios įvesti griežtas sankcijas, todėl šalių santykiuose įsivyravo įtemptas laukimas.

Santykiai tarp Lenkijos valdžios ir ES dar labiau apkarto per neseniai surengtą Europos Tarybos susitikimą Briuselyje. Susitikime buvo planuojama aptarti ES ateitį, atsižvelgiant į svarbius rinkimus ES valstybėse narėse, į Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES procesą, į neaiškią santykių su naująja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija perspektyvą ir į 60-ąjį Romos sutarties jubiliejų, rašo G. Verhofstadas.

Tačiau numatytas diskusijas teko atidėti į šalį, nes paskutinę minutę Lenkijos atstovai TTP pirmininko Jaroslawo Kaczynskio nurodymu pareikalavo, kad buvęs Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas būtų atstatydintas iš Europos Vadovų Tarybos pirmininko pareigų. J. Kaczynskis seniai siekė atkeršyti D. Tuskui, vadovaudamasis konspiracine teorija, kad D. Tuskas kažkaip prisidėjo prie jo brolio Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūties per lėktuvo katastrofą 2010 m. netoli Smolensko.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau J. Kaczynskio politinis sąmokslas žlugo. Lenkijos valdžia buvo pažeminta – D. Tuską parėmė 27 iš 28 ES valstybių narių, ir jis buvo perrinktas antrai kadencijai.

Pasak autoriaus, jei ES nesiims ryžtingų ir vieningų veiksmų, dabartinė Lenkijos valdžia ir toliau įgyvendins antiliberalią politiką. Nėra jokių abejonių, kad TTP stums šalį į vis gilesnę konstitucinę krizę ir, siekdama toliau silpninti demokratines institucijas, ims dar labiau varžyti pilietinės visuomenės gyvenimą ir politizuoti teisingumo sistemą.

ES turi atsisakyti iliuzijos, kad problema išsispręs savaime, ir, kol nevėlu, pradėti ginti liberaliąją demokratiją Lenkijoje. Siekdama tokio tikslo, ES, anot G. Verhofstado, turėtų taikyti dvikryptį požiūrį.

Pirma, ES politikos formuotojai turėtų apsvarstyti galimybę nustatyti, kad ateityje struktūrinių fondų lėšos būtų išmokamos tik toms šalims gavėjoms, kurios laikosi teisinės valstybės principo. Europos Komisijos oficialiaisiais duomenimis, 2014–2020 m. laikotarpiu Lenkijai numatyta skirti 86 mlrd. EUR lėšų pagal 24 skirtingas nacionalines ir regionines programas. Šios lėšos, kurios turėtų būti panaudotos infrastruktūros investicijoms, aplinkos apsaugai, taip pat mažųjų ir vidutinių įmonių konkurencingumui didinti, sudaro daugiau kaip ketvirtį visų šioms reikmėms numatytų ES išteklių. Ir valstybėms narėms, kurios neužtikrina teisinės valstybės principo, toks finansavimas turėtų būti stabdomas.

Antra, Europos Komisija ir ES valstybės narės turėtų imtis veiksmų, kad įšaldytų Lenkijos balso teisę, kol šalies valdžia nepakeis savo antiliberalios politikos. Kalbant plačiau, ES turi sukurti veiksmingesnę sistemą, kuri padėtų Europos Sąjungoje apsaugoti liberaliąją demokratiją ir skatintų laikytis Europos vertybių. ES nesugebėjo pritaikyti sankcijų Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui dėl jo veiksmų, nesuderinamų su Europos vertybėmis, todėl akivaizdu, kad ES taikomi teisinės valstybės principo užtikrinimo mechanizmai nėra pakankamai veiksmingi.

Reuters/Scanpix nuotr.

Absurdiška, kad ES turi įgaliojimus užtikrinti konkrečių sektorių politikos vykdymą, tačiau negali apsaugoti savo bazinių liberaliosios demokratijos nuostatų. Europos Sąjunga privalo imtis veiksmų dabar, ir ne tam, kad nubaustų Lenkijos žmones, o kad apsaugotų vieną iš savo pamatinių principų. Teisinės valstybės principas yra kiekvienos ES valstybės narės konstitucinės istorijos rezultatas, rašo G. Verhofstadas. Jam turėtų būti užtikrinta svarbi vieta tarp vertybių, kuriomis remiasi Europos Sąjunga.

Europos lyderiai turi aiškiai ir ryžtingai pareikšti, kad dabartinės Lenkijos valdžios populizmas yra nesuderinamas su ES normomis. Ar Lenkijos žmonės yra pasirengę stovėti nuošalyje ir stebėti, kaip jų šalis ima skursti ir tampa vis labiau izoliuota dėl to, kad J. Kaczynskis siekia įgyvendinti savo fantazijas ir nepaiso liberaliosios demokratijos idealų, įtvirtintų šalies konstitucijoje?

Nes tik Lenkijos žmonės gali nulemti savo šalies likimą. Reikia tikėtis, kad jie išeis į gatves, protestuodami prieš vis didėjantį šalies valdžios autoritarizmą ir siekdami šviesesnės Lenkijos ateities Europos Sąjungoje. Kai tai įvyks, jie turėtų žinoti, kad ES juos tvirtai remia, rašo Europos Parlamento liberalios ALDE frakcijos vadovas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...