captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nerimo apimta Europos Sąjunga 60 metų sukakties proga atnaujino įžadus

Europos Sąjungos vadovai per specialų viršūnių susitikimą šeštadienį Romoje atnaujino įžadus – taip įsipareigojimu bendrai ateičiai be Didžiosios Britanijos buvo paminėta Bendrijos 60 metų sukaktis.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Susitikę be Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May, kitų 27 valstybių lyderiai pasirašė vienybės deklaraciją ant Kapitolijaus kalvos, kur 1957 m. kovo 25 dieną šešios valstybės pasirašė Romos sutartį.

ES šiuo metu susiduriant su krizėmis – migracija, ekonomikos nuosmukiu, terorizmu, populizmu ir skyrybomis su Didžiąja Britanija – Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas kvietė šalis sutvirtinti Bendriją.

„Šiandien įrodykite, kad esate Europos lyderiai, kad galite pasirūpinti didžiu palikimu, prieš 60 metų paveldėtu iš Europos integracijos lyderių“, – savo kalboje sakė buvęs Lenkijos premjeras.

ES valstybių vadovų pasirašyta Romos deklaracija skelbia, kad „Europa yra mūsų bendra ateitis“ ir nurodo gaires artimiausiam dešimtmečiui sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.

„Šiandien patalpoje šiek tiek ankščiau“ nei tuomet, kai susitiko pirmosios šešios valstybės, juokavo Italijos premjeras Paolo Gentolini, pasveikinęs į ceremoniją su daug pompastikos ir mažai tikros politikos susirinkusius lyderius Renesanso laikų Kapitolijuje.

„Turėjome 60 metų taikos Europoje, ir už tai turime dėkoti steigėjų drąsai“, – sakė P. Gentolini, kuris pripažino, kad krizių virtinė sustabdė Europos integracijos procesus.

„1989 metais nukritus geležinei uždangai, manėme, kad jų svajonė taps tikrove, tačiau (pastarosios krizės) parodė, kad istorija dar toli gražu nėra baigta, – tvirtino Italijos premjeras. – Turime pradėti iš naujo ir turime tam jėgų.“

Milžinų pečiai

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris taip pat tikino, kad ES ištvers visas audras.

„Kad ir kokie bauginantys jie būtų, iššūkiai, su kuriais susiduriame šiandien, toli gražu neprilygsta tiems, kuriuos turėjo atremti steigėjai“, – sakė jis, primindamas, kaip naujoji Europa buvo sukurta iš Antrojo pasaulinio karo pelenų.

„Šiandien stovime ant milžinų pečių“, – tvirtino J.-C. Junckeris, kuris išreiškė įsitikinimą, kad ES švęs ir savo 100-ąjį jubiliejų.

ES vadovų ausyse skambėjo Popiežiaus Pranciškaus žodžiai, kuriais jis viršūnių susitikimo išvakarėse perspėjo, jog be naujos vizijos krizių krečiamas blokas „rizikuoja numirti“.

Baltieji Rūmai Europos Sąjungą 60-ojo gimtadienio proga pasveikino vėlai penktadienį – tai žymi pastebimą Donaldo Trumpo administracijos, kuri labai skeptiškai kalbėdavo apie Briuselį, tono pasikeitimą.

„Abiejų mūsų žemynų tos pačios vertybės ir, visų svarbiausia, tas pats įsipareigojimas skatinti taiką ir klestėjimą per laisvę, demokratiją ir teisinę valstybę“, – pranešime nurodė Baltieji rūmai.

Italijos sostinėje buvo sustiprintas saugumas: ant stogų budi snaiperiai, dangų raižo dronai, o gatvėse patruliuoja 3 tūkst. policijos pareigūnų, nes šalis nenori rizikuoti po šios savaitės išpuolio Britanijos sostinėje, už kurį atsakomybę prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“.

Tačiau iššūkius, su kuriais susiduria ES, pabrėžia Didžiosios Britanijos premjerės nedalyvavimas – keturios dienos prieš tai, kai ji turi pradėti dvejus metus truksiantį pasitraukimo iš ES procesą, – ir ginčas dėl Romos deklaracijos teksto.

Planuojami protestai

Lenkijos premjerė Beata Szydlo deklaraciją pasirašyti sutiko tik paskutinę minutę. Prieš tai ji griežtai priešinosi nuorodai apie „kelių greičių“ Europą, kuriai pritaria didžiosios valstybės Prancūzija ir Vokietija.

Didžiausia vidurio Europos ekonomika Lenkija nerimauja, kad būdama viena iš devynių ES šalių, nepriklausančių euro zonai, gali atsilikti, jei bendrąją valiutą turinčios valstybės tęs integraciją.

Susitikimo tikslas yra perteikti Romos sutarties, kuria Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vakarų Vokietija prieš šešis dešimtmečius įsteigė Europos ekonominę bendriją, dvasią.

Sutartis buvo pasirašyta renesansiniuose Konservatorių rūmuose, esančiuose Michelangelo projektuotoje Kapitolijaus aikštėje. Antikos laikais tai buvo politinis ir religinis Romos Imperijos centras.

Amžinojo miesto policija budės ne tik siekdama apsaugoti nuo pavienių užpuolikų atakų, panašių į trečiadienio išpuolį prie Didžiosios Britanijos parlamento, bet ir nuo grėsmingai nusiteikusių euroskeptiškų demonstrantų.

Ketveriose eitynėse, rengiamose ir už, ir prieš Europą, laukiama maždaug 30 tūkst. protestuotojų. Policija planuoja sustabdyti visą eismą ir miestą paskelbti neskraidymo zona.

Daugiau apie tai – V. Pugačiausko reportaže.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...