captcha

Jūsų klausimas priimtas

Iki rugsėjo iš A. Lukašenkos galima tikėtis ir daugiau siurprizų

Po to, kai Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje galėjo būti rengiami kovotojai, rengę provokacijas jo šalyje, sureaguota ir Vilniuje, kur Minsko pareiškimai pavadinti pramanais. Tačiau ekspertai įspėja, kad panašūs signalai iš Baltarusijos ėmė sklisti neatsitiktinai ir jų gali daugėti iki pratybų „Zapad“.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Rugsėjį vyksiančios milžiniškos Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ turėjo būti A. Lukašenkos pasisakymo Mogiliove pagrindinė tema. Baltarusijos lyderis nesenai viešai sukritikavo Kremlių, o dėl pratybų „Zapad“ netgi sutiko pakviesti tarptautinius stebėtojus iš NATO šalių.

„Mes nieko neslepiame ir neturime slėpti. Jeigu NATO atstovai nori dalyvauti mūsų pratybose, esate laukiami. Juo labiau, aš tokią informaciją ir tokius signalus iš jų pusės jau gaunu“, – teigė Baltarusijos prezidentas.

„Nei mes, nei Rusijos Federacija šia kryptimi neketiname ne tai kad ką nors pulti, mes nesiruošiame čia ką nors provokuoti. Mes dėl viso pikto ruošiamės užtikrinti savo saugumą bet kokiu atveju“, – pridūrė A. Lukašenka.

Vis dėlto jo kalba Mogiliovo pasisuko netikėta linkme, mat šalyje vykstantys protestai dėl jau atidėto „veltėdžio mokesčio“ prieš valdžią, regis, perpildė nuo 1994-ųjų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdančio autoritarinio lyderio kantrybę.

Per pastarąsias savaites Baltarusijoje buvo suimta dešimtys žmonių, kurie esą organizavo nelegalius protestus. Didžiausia protesto akcija numatyta jau šį šeštadienį, kovo 25-ąją. Įdomu tai, jog iš pradžių A. Lukašenka kalbėjo abstrakčiai, įvardydamas 5-ąją koloną iš Vakarų.

Ginkluoti kovotojai iš Lietuvos?

„Mums vis didesnį nerimą kelia mėginimai šiuolaikinėmis kovos, priešpriešos priemonėmis eskaluoti padėtį Baltarusijoje ir vykdyti prieš ją atitinkamus veiksmus. Turimos omenyje mūsų „penktosios kolonos“ pastangos didinti įtampą Baltarusijoje, padedant į užsienį pabėgusiems niekšams, finansuojamiems Vakarų fondų ir remiamiems Vakarų specialiųjų tarnybų vadovybės“, – sakė jis.

Tačiau jau kitą dieną Mogiliove pratrūko ir tiesioginiais kaltinimais kaimynams. A. Lukašenkos teigimu, dėl ginkluotų provokacijų rengimo sulaikyta kelios dešimtys asmenų, siejamų su Lietuva, Lenkija ir Ukraina.

„Stovyklos buvo įrengtos Ukrainoje ir, regis, Lietuvoje ar Lenkijoje. Negaliu tvirtai pasakyti – kažkur ten. Pinigai keliavo per Lenkiją ir Lietuvą.

Sulaikėme jau kelias dešimtis (įtariamųjų), kurie treniravosi stovyklose su ginklais. Beje, viena ir stovyklų buvo Bobruisko ir Asipavičų rajone. Sulaikėme porą dešimčių kovotojų, rengusių ginkluotą provokaciją“, – Mogiliove pareiškė A. Lukašenka.

Per dieną pasikeitusi A. Lukašenkos retorika galėjo nustebinti ir paskatinti kalbas apie tai, jog būtent Kremlius stovi už visų protestų Baltarusijoje.

Juo labiau, kad įvairiuose Kremliaus rėmėjų tinklapiuose, socialinių tinklų paskyrose pastaruoju metu sklido kalbos apie tai, kaip kaimyninėje Ukrainoje verbuojami vietiniai „banderovcai“ – tie patys ukrainiečių nacionalistai, kurie 2014 metais nuvertė Viktoro Janukovyčiaus režimą.

Būtent jie esą siekia sukelti dar vieną „spalvotąją revoliuciją“, šį sykį Ukrainoje, kurią A. Lukašenka per pastaruosius kelerius metus viešai gyrė ir gynė, nepaisant sąsajų su Maskva, nepripažino Krymo aneksijos, o Rusijos remiamas separatistines „liaudies respublikas“ vadino Ukrainos teritorinio suvereniteto pažeidėjomis.

Siunčia klaidinančius signalus

Vis dėlto, anot A. Lukašenkos režimą ir jo valdomą šalį ne vienerius metus tyrinėjančio „Freedom House“ vadovo Vyčio Jurkonio, Baltarusija ne pirmą kartą primena, kad pasitikėti režimo valstybių vadovais negalima, reikia žiūrėti į faktus ir konkrečius veiksmus.

„A. Lukašenkos retorika rodo nerimą dėl vykstančių protestų ir žadėto piko kovo 25 d. Tai Baltarusijos Laisvės diena, tokia baltarusiška vasario 16-oji, kurią švenčia Baltarusijos demokratai ir kurios (kaip ir tautinių simbolių) nepripažįsta oficialus Minskas.

Turbūt būtent baimė skatina Baltarusijos prezidentą susidėti saugiklius, kad, prireikus, galėtų pateisinti represijas. Kartu tai yra signalas ir grasinimas ketinantiems protestuoti dėl veltėdžių įstatymo ir prastos ekonominės padėties“, – sakė V. Jurkonis.

Jo teigimu, daug kam gali pasirodyti, kad savaime protestai didelės grėsmės Baltarusijos režimui nekelia – A. Lukašenka masinius protestus išvaikė ir 2006, ir 2010, ir 2011 metais.

Tačiau, anot eksperto, Penktosios kolonos naratyvas visuomet vienaip ar kitaip būdavo pakišamas, nes kaip kitaip nebūtų galima paaiškinti visuomenės nepasitenkinimo.

„Juk A. Lukašenka nepripažins, kad realiai jis pats yra didžiausias veltėdis, daugelį metų sėdintis ant Kremliaus kranelio. Kai tik jis prisukamas, prasideda konvulsijos ir neramumai. Ta „penktoji kolona“ yra režimų ir ypač Kremliaus klasika. Taip kad grojama ta pati melodija. Obuolys nuo obels netoli ritasi ir tai tik rodo, kiek Maskva ir Minskas artimas savo mąstysena“, – teigė V. Jurkonis, kuris pabrėžė, kad naivu būtų tikėtis kokių nors permainų iš A. Lukašenkos režimo.

„Siunčiami klaidinami signalai, o režimo prigimtis niekada nesikeitė, sisteminių permainų nebuvo. Natūralu, kad norima tikėti tuo, ką norisi matyti. Šiandien pakalbėjo viena, ryt gal pasakys kažką kita. A. Lukašenkos retorika yra triukšmas, klaidinantis fonas, kintantis 24 valandas per parą“, – perspėjo ekspertas.

Anot analitiko, kovo 25-osios protesto akcija gali būti tam tikras indikatorius, kokių veiksmų galima sulaukti iš A. Lukašenkos – griežto susidorojimo su demonstrantais ar ko nors daugiau.

„Bet žinant Baltarusijos ekonominę situaciją, tai tokių nerimo protrūkių, keistų ir kontraversiškų pareiškimų galima tikėtis visus metus iki pat „Zapad“ pratybų“, – sakė V. Jurkonis.

Koks tikrasis pratybų scenarijus?

„Zapad 2017“ vyks rugsėjo 14–20 dienomis, ir oficialiai skelbiama, kad pratybose dalyvaus 13 tūkst. karių – toks skaičius neturėtų viršyti numatytojo 2011 metų Vienos memorandume. Tačiau ekspertai spėja, kad realus pratybų mastas bus gerokai didesnis.

Pasak JAV Karinių oro pajėgų atsargos pulkininko Samo Gardinerio, kad šį kartą pratybose dalyvaus 1-oji Rusijos tankų armija. Vien joje yra dešimtys tūkstančių karių, tūkstančiai tankų ir kitos šarvuotosios technikos.

Anot S. Gardinerio, būtent šios naujausia ginkluote aprūpintos karinės grupuotės užduotis bus kartu su mažiausiai 3 tūkst. baltarusių kariškių imituoti Suvalkų koridoriaus blokadą.

Be to, pratybose esą dalyvaus ir 20-oji armija, kurios užduotis būtų Latvijos ir Estijos puolimas – Baltijos šalių okupacija kas kelerius metus vykstančiose pratybose „Zapad“ anot ekspertų, imituojama jau ne pirmą sykį.

Tiesa, įdomu tai, kad oficialiuose pratybų „Zapad“ scenarijuose dažniausiai įvardijamos karinės operacijos su įsiveržusiomis „nelegaliomis karinėmis/teroristinėmis grupuotėmis“, kurioms triuškinamąjį smūgį suduoda jungtinės Rusijos ir Baltarusijos pajėgos.

Tai, kad likus pusei metų iki pratybų Baltarusijoje sulaikomos galimai Lietuvoje, Lenkijoje ir Ukrainoje ruošti asmenys – vargu ar atsitiktinumas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...