captcha

Jūsų klausimas priimtas

Protestai Baltarusijoje: A. Lukašenka vaikšto plona linija

Įvykius Baltarusijoje – dažnėjančius protestus prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdžią – aktyvistai vadina „Baltarusijos pavasariu“. O situaciją šalyje – originaliu rusišku naujadaru „šizdec“. Demonstracijų kulminacija gali tapti kovo 25-ąją – Baltarusijos Laisvės dieną – suplanuoti mitingai.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Baltarusijoje jau visą mėnesį tęsiasi protestai prieš A. Lukašenkos režimo įvestą metinį mokestį asmenims, dirbusiems mažiau nei 183 kalendorines dienas. Visuomenė šį įstatymą greitai praminė „veltėdžių mokesčiu“.

Kovo 9-ąją valdžia, tikriausiai pabūgusi demonstracijų, šį mokestį laikinai sustabdė. Tačiau žmonės ir toliau eina į gatves. Kas vyksta?

Vieni įžvelgia Kremliaus, kuriam esą nusibodo nepaklusnus A. Lukašenka, nepripažįstantis Krymo Rusijai, ranką. Tačiau daugelis opozicijos aktyvistų trimituoja apie jau seniai regėtą viltį, kad Baltarusijoje pagaliau pribrendo permainos.

Kad protestuojama ne vien prieš „veltėdžių mokestį“, bet prieš visą Minsko režimą. Buvęs opozicijos kandidatas į prezidentus Andrejus Sanikavas drąsiai skelbia: „Šiandien visa tauta pasisako prieš A. Lukašenką.“

O kalbas, neva protestus kursto Maskva, Baltarusiją laikanti Rusijos dalimi, vadina nepagrįstomis. A. Sanikavas pabrėžia, kad demonstracijos yra nuoširdžios ir kad Kremlius dar laukia, kuo šie mitingai baigsis.

Ypatingai svarbiu laikomas artėjantis savaitgalis. Baltarusijoje bus minima Laisvės diena, o Minske laukiama, kaip 15min teigė ryšius su baltarusiais aktyvistais palaikantis filosofas Gintautas Mažeikis, „keliolikos tūkstančių“ protestuotojų. Neatmetama, kad kils neramumai.

Scanpix/Reuters nuotr.

Dažnos kelionės į gatves

Kaip pastebi istorikas Andrew Wilsonas, knygos „Baltarusija: paskutinė Europos diktatūra“ („Belarus: The Last European Dictatorship“) autorius, A. Lukašenka, 2015-aisiais įvesdamas „veltėdžių mokestį“, turbūt tikėjosi, kad 245 JAV dolerių dydžio baudų taikymas šalyje bus populiarus.

Taip neatsitiko: paprasti piliečiai stojo į maždaug pusės milijono žmonių, kuriuos paveikė metinis mokestis, pusę ir pradėjo protestuoti.

Baltarusiai nėra turtingi – vidutiniškai per mėnesį čia uždirbama per 380 dolerių, tad asmenims, turintiems susimokėti baudą, dažnai tenka skolintis pinigų iš draugų ar artimųjų.

Nenuostabu, kad vasario 17 dieną Minske į gatves išėjo maždaug 2,5 tūkst. aktyvistų. Suveikė mini domino efektas – panašių akcijų buvo sulaukta ir mažesniuose Baltarusijos miestuose. Dabar, praėjus daugiau nei mėnesiui, grįžtama į Minską.

Beje, garsus baltarusis tinklaraštininkas Dmitrijus Galko rašo, kad Baltarusijos vakarinėje dalyje protestų mažiau nei rytinėje. Esą ten gyventojai papildomai užsidirba iš juodosios ekonomikos – su lietuviais ir lenkais palaikomi aktyvūs kontrabandiniai santykiai.

Bet protestuojama ne vien dėl „veltėdžių mokesčio“ – paprastus baltarusius kamuoja didelė infliacija, nesibaigianti recesija. Eksportas į Rusiją, kurios ekonomika irgi ne geriausios būklės, įšalęs taip, kad gamyklos jau atleidžia darbininkus.

A. Wilsono teigimu, prie stagnacijos prisideda ir Eurazijos ekonominės sąjungos nesėkmė. Rusijos prezidento Vladimiro Putino pažadai sukurti ekonominį stebuklą taip ir lieka pažadais.

Ekonominė neviltis

„Baltarusijoje padėtis pasikeitė radikaliai, o situacija – revoliucinė. Ekonomika traukiasi jau trejus metus iš eilės. Statistika iškraipoma. Regionuose žmonės atvirai sako, kad neturi kur dirbti. Algos ir gyvenimo lygis mažėja“, – komentare „The Guardian“ rašė A. Sanikavas.

G. Mažeikis 15min pažymėjo, kad reikia vertinti ne tik oficialius duomenis apie bendrąjį vidaus produktą ar vidutines pajamas.

„Reikia vertinti tai, kaip pajamos paskirstomos. Variantas toks kaip Rusijoje – jėgos struktūrų atstovai, bendradarbiaujantys su režimu, gauna didelius atlyginimus, o prijaučiantys oligarchai jaučiasi patogiai.

G. Mažeikis. BNS nuotr.

Bet likusi visuomenės dalis gyvena labai skurdžiai ir sunkiai suduria galą su galu. Be to, Baltarusijoje draudžiama bedarbystė. Tai reiškia, kad įmonės privalo įdarbinti daug žmonių, kurių joms nereikia.

Tai smukdo Baltarusijos ekonomiką, nors iš šalies atrodo labai gražu. Daugeliui lietuvių tai atrodo gražiai, nors atlyginimai yra maži ir gali vėluoti kelis mėnesius, o infliacija – didžiulė ir nuolatinė“, – tvirtino G. Mažeikis.

Jo nuomone, baltarusius audrina jau dešimtmečius besitęsianti „ekonominė neviltis“. Kaip pastebėjo D. Galko, per protestus Gardine viena pensininkė žurnalistams atvirai pareiškė, kad gailisi balsavusi už A. Lukašenką.

„2010 metais buvo demonstracijų, bet tada vyko rinkimai. Dabar žmonės patys eina į gatves. Manau, kad A. Lukašenkos 23 metus kuriama muilo opera artėja prie pabaigos. Mes – ne vergai“, – praėjusią savaitę neabejojo A. Sanikavas.

Kuždama apie Ukrainos scenarijų

Ir vis dėlto A. Lukašenka, bent jau kalbant apie protestų malšinimą, kol kas nesielgia kaip žiaurus diktatorius. 2010-aisiais, per demonstracijas po prezidento rinkimų, su aktyvistais buvo tiesiog susidorota, o opozicijos lyderiai – sukišti už grotų.

Tarp jų buvo ir A. Sanikavas, kuris iš kalėjimo buvo paleistas 2012 metų pradžioje ir dabar gyvena tremtyje. Jis neslepia: „Šiuo metu sugrįžęs keliaučiau tiesiai į kamerą. Valstybinė televizija nuolat skelbia, kad aš esu Baltarusijos priešas, kurstantis protestus.“

Dabar protestuotojai irgi suimami – iki pirmadienio jų sulaikyta per 150.

Tačiau daugelis netrukus paleidžiami, o tiek režimas, tiek opozicinis Baltarusijos nacionalinis kongresas savaitgalį žada laikytis rimties.

Galbūt A. Lukašenka, net laikinai sustabdęs „veltėdžių mokestį“, nujaučia, kad protestai greitai išsikvėps? Juolab kad minskietė Anastasija 15min teigė nepalaikanti demonstrantų ir esą žino, kad daugelis jokio ažiotažo nekelia.

„Aš neinu į demonstracijas, manęs niekaip neveikia tas dekretas. Nepalaikau viso šito chaoso – juk žmonės turi įrodyti, kad dirba“, – teigė 29-erių Anastasija, dirbanti rinkodaros srityje.

Tačiau greičiausiai A. Lukašenka suvokia, kokioje sudėtingoje padėtyje yra atsidūręs: jam į ausį kuždama apie Ukrainos scenarijų. Esą neramumais, kurie tik išsiplėstų prieš protestuotojus panaudojus jėgą, tuoj pat pasinaudotų Rusija.

Jei Baltarusijos prezidentas nori išsilaikyti, jam reikės ir toliau vaikščioti plona linija. Piliečiai jį spaudžia iš apačios, o Kremlius ieško savo progų iš išorės“, – mano A. Wilsonas.

Kita vertus, informacinę liniją, esą protestai naudingi tik Kremliui, o svarbiausia – stabilumas, projektuoja ir pats oficialusis Minskas.

Sklinda gandai, kad šiuo atveju darbuojasi vidaus reikalų ministras Ihoris Šunevičius, raginantis prezidentą užgniaužti demonstracijas. Suprask, ministras, per 2015 metų Pergalės dienos paradą užsivilkęs NKVD uniformą, kone veikia Rusijos vardu.

Tuo metu iš Maskvos pusės stumiama versija, kad įtampą kursto Minsko Maidano ir posūkio į Vakarus esą norintis užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makėjus. Esą jis nori užimti A. Lukašenkos vietą.

„Leidimai mitingai buvo duoti greitai ir lengvai. Tai reiškia, kad režimas tikisi, jog mitingai net sustiprins A. Lukašenkos galią ginčijantis su Maskva. Bet lygiai taip pat egzistuoja gandai, kad įtampą kursto Kremlius, kad veikia Kijevas, Varšuva“, – teigė G. Mažeikis.

Gali būti, kad provokatoriai iš Rusijos jau veikia. Per demonstraciją Vitebsko mieste, kuri yra prie sienos su Rusija, keli asmenys ėmė šaukti „Šlovė Rusijai!“. Šimtai mitingo dalyvių, tiesa, tuoj pat perrėkė išsišokėlius šūkiu „Tegyvuoja Baltarusija!“

N. Statkevičius – ryžtingas

Opozicijos aktyvistai, ypač A. Sanikavas, įnirtingai neigia skleidžiamas kalbas, kad protestus specialiai įkvepia Kremlius.

„Baltarusiai protestuoja taikiai. Jie nesikabina už režimo skleidžiamo argumento, esą demonstracijos naudingos Kremliui. Jie vergijos pančių nori atsikratyti ne dėl Rusijos ir dėl Vakarų, o dėl savęs ir savo vaikų“, – rašė A. Sanikavas.

Jis atkreipia dėmesį, kad V.Putiną neva jau galima laikyti buvusiu geriausiu A. Lukašenkos draugu: „Po karo Ukrainoje Vakarams pritaikius sankcijas ir nukritus naftos bei dujų kainai, jis nebegali taip dosniai kaip anksčiau remti Minsko režimo.“

A. Sanikavas tikisi, kad protestai gali pakeisti padėtį Baltarusijoje, nulemti demokratinius pokyčius. Opozicija siūlo dialogą su valdžia ir tikrai laisvus rinkimus.

„Kaip anksčiau nutiko Lenkijoje, mes siūlome derybas prie apskritojo stalo. Tokia išeitis bus geriausia ir A. Lukašenkai. Tiesa, reikia ir vidinio spaudimo, ir Europos paramos – A. Lukašenka palūš. Jis neturi pinigų“, – praėjusią savaitę interviu „Gazeta Wyborcza“ teigė opozicionierius.

„Opozicija šįkart susivienijo aplink Baltarusijos nacionalinio kongreso lyderį Nikolajų Statkevičių. Situacija dramatiška, bet ir unikali – opozicija bent dviem dienoms yra pasiryžusi turėti vieną lyderį ir susivienyti.

N. Statkevičius (jis kalėjime yra praleidęs iš viso aštuonerius metus, – red.) nusiteikęs labai ryžtingai.

Jis yra nesutaikomas A. Lukašenkos administracijos priešininkas. Žiūrėsime, ar savaitgalį jis bus sulaikytas“, – kalbėdamas su 15min svarstė ir G. Mažeikis.

A. Lukašenka. Scanpix/AFP nuotr.

Pasigenda Lietuvos dalyvavimo

Vis dėlto pačioje Baltarusijoje, kaip, beje, ir Lietuvoje netrūksta kalbų apie galimą Rusijos įsikišimą – net karinį. Esą Maskva gali pasinaudoti karinėmis pratybomis „Zapad 2017“, kurios įvyks rugsėjo viduryje.

Kadangi Vilnius arti Minsko, mūsų šalyje girdėti nerimo, esą įvykiai Minske būtų pavojingi mūsų šaliai. Bent jau taip teigia G. Mažeikis, kuris nėra patenkintas lietuvių pasyvumu remiant demokratinę opoziciją Baltarusijoje.

„Neabejotina, kad vyksta tam tikras politinis žaidimas tarp Maskvos, Kijevo, Varšuvos. Gaila, kad šiame žaidime beveik nedalyvauja Vilnius – net ganduose.

Leisiu sau nesutikti su Lietuvos politika bendradarbiaujant su Baltarusijos opozicija ir nekreipiant dėmesio į tai, kas vyksta Minske, mieste, kuris iš regiono šalių sostinių yra arčiausiai Vilniaus. Baltarusijos opozicija visada skiria daug dėmesio Lietuvai.

Lietuvoje dažniausiai įsivaizduojamas tiesmukas ir neprotingas sukilimas. Tokia mąstysena nepagrįsta, nes iš tiesų visi jų frontai ir kongresai yra jau daug patyrę“, – 15min sakė G. Mažeikis.

Jis taip pat mano, kad A. Lukašenkos režimui pastarojo mėnesio mitingai nebūtinai nenaudingi, nes prezidentas norėtų sustiprinti savo pozicijas, o Vakarams parodyti, kad Baltarusijoje yra demokratijos – tiesa, neaišku, ar valdžiai pavyks suvaldyti procesus.

„Galiausiai norint suprasti kaimyną reikia nuolat vykdyti tyrimus. Reikia stebėti ne vieną demonstraciją, o viso mėnesio demonstracijas, sekti šalies ekonominę raidą, socialinę būklę, naudotis moksliniais tyrimais.

Nereikėtų tikėti įvairiais gandais, pirmiausia – tokiais, kad šiuos protestus organizuoja promaskvietiškos jėgos, kurios grasintų ir Lietuvos nepriklausomybei.

Tai neprotinga politine prasme, nes visada reikia ieškoti diplomatinių ryšių – kad bet kurią problemą, įskaitant Astravo atominės elektrinės statybas, būtų galima spręsti. Aš matau viešą nejudėjimą“, – tvirtino G. Mažeikis.

Jis, tiesa, neatmeta galimybės, kad veikiama užkulisiuose, tačiau skaitydamas Baltarusijos opozicijos laikraščius nemato „nė menkiausio Lietuvos dalyvavimo“ reaguojant į įvykius už sienos.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...