captcha

Jūsų klausimas priimtas

Berlynas: R. T. Erdoganas su komentarais apie nacius nuėjo per toli

Toliau intensyvėjant Turkijos ir Vokietijos diplomatiniam ginčui, Berlynas sekmadienį sukritikavo Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir pareiškė, kad jis, apkaltindamas kanclerę Angelą Merkel „nacistinių priemonių“ panaudojimu, nuėjo per toli.
R. T. Erdoganas. Reuters/Scanpix nuotr.
R. T. Erdoganas. Reuters/Scanpix nuotr.

Turkijos ir Europos Sąjungos ryšiai pašlijo dėl žodžių karo, grasinančio sužlugdyti Ankaros viltis įstoti į Bendriją. Ši krizė susijusi su artėjančiu balandžio 16 dieną vyksiančiu referendumu dėl prezidento galių išplėtimo.

Vokietijos ir kai kurių kitų ES šalių pareigūnai atsisakė leisti Turkijos ministrams rengti mitingus savo teritorijose ir agituoti vietos turkus balsuoti už Ankaros priimtas konstitucijos pataisas. Šie sprendimai sulaukė tūžmingo R. T. Erdogano atsako: autoritariškas lyderis pareiškė, kad Europoje tebėra gyva Vokietijos nacių dvasia.

„Kai mes juos vadiname naciais, jie (Europa) pasijunta nepatogiai. Jie susitelkia solidariai; ypač Merkel“, – kalbėjo R. T. Erdoganas per televiziją.

„Tu kaip tik dabar naudoji nacių priemones, – sakė R. T. Erdoganas, kreipdamasis į A. Merkel per televiziją ir panaudodamas neoficialų asmeninį įvardį „tu“.

Jis pridūrė: „Prieš ką? Mano brolius piliečius turkus Vokietijoje ir brolius ministrus, (planavusius rengti mitingus Vokietijoje.“

Vokietijos užsienio reikalų ministras Sigmaras Gabrielis pareiškė, kad R. T. Erdogano komentarai yra „šokiruojantys“.

„Mes tolerantiški, bet ne kvaili, – jis sakė laikraščiui „Passauer Neue Presse“. – Štai kodėl savo turkų kolegai labai aiškiai pasakiau, kad čia buvo peržengta riba.“

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininko pavaduotoja Julia Kloeckner irgi piktai reagavo į šiuos pareiškimus.

„Ar ponas Erdoganas kuoktelėjo?“ – paklausė ji. Politikė sakė žurnalistams raginanti ES įšaldyti Turkijai skiriamą „milijardų eurų vertės finansinę pagalbą“.

Vokietija – perversmo organizatorė?

Vokietijoje gyvena didžiausia pasaulyje turkų išeivių bendruomenė, kurią sudaro 1,4 mln. žmonių, tačiau dėl dabartinės krizės NATO sąjungininkų Ankaros ir Berlyno partnerystei iškilo grėsmė.

Turkija įtūžo dėl sekmadienį Frankfurte konstitucijos pataisų priešininkų stovyklos surengto mitingo, per kurį protestuotojai demonstravo Turkijoje uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) simbolius. Ankara apkaltino Vokietiją taikant dvejopus standartus.

„Vakar (šeštadienį) Vokietija įsivėlė į dar vieną skandalą“, – televizijai „CNN Turk“ sakė prezidento atstovas Ibrahimas Kalinas. Pasak jo, dėl šio incidento buvo iškviestas vokiečių ambasadorius, nors Berlynas šios informacijos dar nepatvirtino.

Turkijos užsienio reikalų ministerija kaltino Vokietijos valdžią „blogiausiu dvigubų standartų pavyzdžiu“, kai prokurdiškiems demonstrantams buvo leista susirinkti, bet Turkijos ministrams nebuvo leista atvykti į kampanijos renginius.

Turkija, ES ir Jungtinės Valstijos laiko PKK teroristine organizacija.

Ankara taip pat pasipiktino, kai Vokietijos žvalgybos vadovas pareiškė, jog jo neįtikina Ankaros pareiškimai, esą Jungtinėse Valstijose gyvenantis musulmonų pamokslininkas Fethullah Gulenas yra susijęs su pernai liepą Turkijoje nesėkmingai mėgintu įvykdyti perversmu prieš R. T. Erdoganą.

Pasak I. Kalino, Europa stengiasi „išteisinti“ F. Guleno organizaciją. Turkijos gynybos ministras Fikri Isikas savo ruožtu pareiškė, kad minėti komentarai kelia klausimų, ar pats Berlynas nėra susijęs su puču.

„Faktas, kad Vokietijos žvalgybos vadovas padarė tokį pareiškimą, padidins abejones dėl Vokietijos ir iškels klausimą: „Ar Vokietijos žvalgyba susijusi su šiuo perversmu?“ – sakė jis.

Šeštadienį savaitraščio „Der Spiegel“ paskelbtame interviu Vokietijos užsienio žvalgybos vadovas Bruno Kahlas sakė, kad Ankara ne kartą mėgino įtikinti Berlyną, kad perversmą organizavo F. Gulenas, bet „jiems nepavyko“ to padaryti.

„Toliau nei kada nors anksčiau“

Artėjant referendumui įsiplieskęs aštrus ginčas didina abejones, ar Turkija toliau sieks įstoti į ES, nors pastarąją pusę šimtmečio šis siekis buvo Ankaros užsienio politikos kertinis akmuo.

Šeštadienį R. T. Erdoganas dar šliūkštelėjo alyvos į ugnį, kai pareiškė esantis įsitikinęs, jog po referendumo parlamentas sutiks priimti įstatymą dėl mirties bausmės sugrąžinimo. Prezidentas pridūrė, kad jis tokį įstatymą nedelsiant pasirašytų.

Šis pareiškimas buvo iki šiol aiškiausias R. T. Erdogano perspėjimas, kad jis gali atšaukti 2004 metais Turkijos priimtą sprendimą atsisakyti mirties bausmės. Šis žingsnis buvo viena iš išankstinių sąlygų potencialiam stojimui į Europos Sąjungą.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude`as Junckeris sekmadienį perspėjo, kad grąžindama mirties bausmę Turkija peržengtų „raudoną liniją“.

S. Gabrielis irgi sakė „Der Spiegel“: „Esame atitolę labiau negu kada nors anksčiau nuo Turkijos stojimo į ES.“

Turkijos ryšiai su kai kuriomis kitomis ES narėmis irgi pašlijo. Prieš kovo 15-ąją Nyderlanduose vykusius parlamento rinkimus Hagos ir Ankaros santykiai pasiekė visų laikų žemumas.

R. T. Erdoganas praeitą savaitę netgi paragino Europoje gyvenančius turkus gimdyti daugiau vaikų ir pakeisti žemyno demokratinę sudėtį.

Sekmadienį Danijos užsienio reikalų ministras Andersas Samuelsenas sakė iškvietęs Turkijos ambasadorių pasiaiškinti po pranešimo, kad R. T. Erdoganą kritikavę danų ir turkų pilietybę turintys asmenys sulaukė grasinimų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...