captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Valatka: tai, kas įvyko Olandijoje, niekaip nedaro įtakos tam, kas gali įvykti Prancūzijoje

Olandijoje tradicinės politikos griūtis, kurios daugelis tikėjosi, neįvyko. Nyderlandų premjeras Markas Rutte su „Liberalų partija“ įveikė populistą, kraštutinių dešiniųjų atstovą Geertą Wildersą ir jo „Laisvės partiją“. Kaip tai pakeis Europos politiką, ypač turint omenyje artėjančius rinkimus Vokietijoje ir Prancūzijoje? Pokalbis apie tai laidoje „Dėmesio centre“ su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariu Laurynu Kasčiūnu ir politikos apžvalgininku Rimvydu Valatka.
Rimvydas Valatka. BNS nuotr.
Rimvydas Valatka. BNS nuotr.

– Daugelis į šiuos rinkimus žiūrėjo, kaip į signalą prieš Vokietijos ir Prancūzijos rinkimus. Kaip jūs supratote Olandijos pasiųstą žinią?

R. Valatka: Negalima visko priimti už gryną pinigą, kaip daro Vakarų žurnalistai. Dabar yra mėgstama viską grupuoti į lentynėles. Manau, kad tai, kas įvyko Olandijoje, niekaip nedaro įtakos tam, kas gali įvykti Prancūzijoje. Arba tai, kad įvyko D. Britanijoje neturi įtakos Nyderlandų rinkėjams. Nėra labai paprastas ir paties G. Wilderso atvejis. Jei palygintume G. Wildersą su J. Kaczynskiu arba mūsų valstiečiais, tai G. Wildersas ne prieš eutanaziją, kuri įvesta ir ne prieš gėjų santuokas, ir ne prieš abortus ir t.t. Jis yra tik prieš imigrantus. Iš vienos pusės, galima sakyti, kad gerai, jog Olandija liko stovėti ant stipraus pagrindo. Ten susidarys liberalų, visų krikščionių (katalikų ir reformatų) ir socialliberalų partija. Kita vertus, tie kurie sakė, kad bus Olandijoje blogai, blogai bus ir Prancūzijoje, tai dabar aiškins, kaip dabar Nyderlandai viską padarė teisingai. Tačiau aš noriu priminti, kad prieš rinkimus apklausos rodė, jog už G. Wildersą daugiausia ruošėsi balsuoti 19-25 metų amžiaus žmonės. Pavyzdžiui, Brexit‘e kaip tik jauni žmonės buvo už ES, už pasilikimą, o čia jauni žmonės galvoja atvirkščiai. G. Wildersas gavo penkiomis vietomis daugiau, nei prieš tai vykusiuose rinkimuose. Tokia progresija einant, kituose rinkimuose bus daugiau jaunų žmonių, senesnių bus mažiau, pradės nykti tos katalikiškos ir protestantiškos partijos, kadangi jau dabar oficialiai Nyderlanduose apie 57 proc. žmonių yra pareiškę, kad nepriskiria savęs jokiai religijai. Turint omenyje, kad ten yra 3 mln. musulmonų, o jiems jokia religija neegzistuoja, tai tų krikščionių labai nedaug lieka. Aš į visa tai žiūrėčiau labai nuosaikiai.

– Ar sutinkate su tuo, kad ankstesni precedentai nieko nerodo?

L. Kasčiūnas: Kiekviena šalis turi labai aiškią savo specifiką, kultūrinę aplinką. Kas yra kraštutiniai dešinieji Olandijoje, nebūtinai yra kraštutiniai dešinieji kur nors Lenkijoje. G. Wildersas su savo pažiūromis Lenkijoje būtų paprastas liberalas. Manau, kad paskutinėmis dienomis prieš rinkimus premjeras M. Rutte padarė labai daug svarbių ir teisingų žingsnių atimdamas daug balsų iš G. Wilderso. Pirmiausia, tai jo pareiškimai apie tai, kad imigrantai turi laikytis taisyklių. Jis G. Wilderso galimam rinkėjui pasakė, kad geriau balsuok už mane, nes aš ginsiu tavo nacionalinį interesą. Kai Nikolia Sarcozy 2007 m. kovojo dėl patekimo į II turą, kur jis galiausiai tapo prezidentu, jam reikėjo laimėti kovą su Jean Marie Le Pen, jis labai stipriai ėmėsi kraštutinės dešinės retorikos ir labai sumažino Le Pen balsų kiekį. Tai dabar M. Rutte tą patį labai gražiai pakartojo. Be to tas konfliktas su Turkija dėl neįsileistų ministrų irgi buvo labai naudingas M. Ruttei.

– Kaip manote, tas konfliktas su turkais taip pat buvo Dievo dovana?

R. Valatka: Manau, kad taip. Bet kiekviena lazda turi du galus. Jei nuosaiki politinė jėga slenkasi į tą pusę, tai negali vien kelias dienas prieš rinkimus toks būti. Tai reiškia, kad apskritai mūsų europinė politika radikalės. Ir iš kairės reikia atimti kairesnius ir iš dešinės dešinesnius. Kažkurioje vietoje tas kelias baigiasi. Olandijoje yra apie 3 mln. imigrantų, daugiausia musulmonų. Iš 18 mln. gyventojų penktadalis jau yra. Tačiau išimk šiuos žmones iš Nyderlandų ekonomikos ir ji turi sustoti. Kitaip tariant, žmonės nori naudotis imigrantų darbo vaisiais, bet nenori, kad jie diktuotų savo sąlygas. Anksčiau ar vėliau konfliktas yra garantuotas. Jei prisimintume tarpukario Europą, tai Hitleris viską pastatė ant kitataučių, ant žydų, kurie šiaip jau buvo integravęsi į Vokietijos visuomenę. Ta situacija sukėlė baisiausius padarinius II-ąjį pasaulinį karą, tai kas bus, kai reikės spręsti klausimą su neintegruotais žmonėmis. Mes šiuo metu galime džiaugtis, kad baisusis klausimos sprendimas yra atidedamas ateičiai. Jį vis tiek spręsti reikės.

– Jūsų nuomone, šie rinkimai turės poveikį Vokietijos rinkimams?

L. Kasčiūnas: Vokietijoje visai kita intriga. Ten daugiau mes matome Martino Schulzo vadovaujamą socialdemokratų augimą ir tam tikrą stagnaciją iš A. Merkel pusės. Dabar vokiečių dešinieji bijo, kad jei bus apylygis rezultatas, gali pasikartoti tai, kas vyko 1998 m., kai visi tikėjo, kad Helmutas Kohlis dar vieną kartą laimės, bet tada atėjo Gerhardas Schroderis ir jis suformavo koaliciją su žaliaisiais. Dabar to turbūt neužteks, dar reikės imti komunistus. Jei tokia koalicija susiformuos iš M. Schulzo, tai tokiu atveju yra iššūkis ir NATO, ir santykiams su Rusija, ką dabar tikrai gerai yra sukūrusi A. Merkel. Ta radikali dešinė, kuri taip pat yra Vokietijoje, šiandien turi tik 8 procentus rinkėjų balsų. Taip, ji bus parlamente, bet ji negalės sistemiškai griauti visos sistemos.

R. Valatka: Sutinku, nes Vokietijoje blogiausias dalykas yra tai, kad A. Merkel prieš tai laimėjo, ne kartą buvo valdžioje ir natūraliai dalis visuomenės yra pavargusi nuo tos pačios valdžios. Vokietijos bėda yra ta, kad dabartiniai socialdemokratai ir jų pirmtakai iš esmės yra labiau kairėje nei kitos panašios Europos partijos ir labiau Rusijos pusėje, nei kitos panašios partijos. Perspektyva yra sukurti visiškai kitą dinamiką Europos centre. Kaip sakydavo, kad žydai svarbūs pasauliui, o Vokietija – Europai, tai kas yra Vokietijoje, tas yra ir visoje Europoje. Jei čia laimės būtent tas vektorius, tada bus iššūkis mums ir ne tik.

– Kokias matytumėte grėsmes, jei socialistai sudarytų žaliai raudoną koaliciją?

L. Kasčiūnas: Manau, kad komunistai, kurie būtų toje koalicijoje net keltų klausimą, dėl Vokietijos karių dalyvavimo Baltijos šalyse. Jų požiūris labai pacifistinis. Jie visi kalbėtų apie tai, kad reikia pagaliau susitarti su Rusija, reikia baigti militarizuotis, baigti ginklavimosi varžybas, nors jie puikiai supranta, kad ginklavimosi varžybas yra pradėjusi Rusija. Atsiras toks balsas, kuris sakys, gal pabandykime atsitraukti. Bet mes puikiai žinome, kad kai kažkas atsitraukia iš Vakarų, tai tą vakuumą užpildo Rusija.

R. Valatka: Be jokios abejonės šitas scenarijus yra pats grėsmingiausias ir realiausias. Iš esmės socialdemokratai net ir be žaliųjų ir be komunistų, jei grįžtume į Willy Brandto ar Helmuto Schmidto laikus, tai jie laikėsi irgi tokios pozicijos, kad su Rusija reikia susitarti. Tada jie tarėsi. Jei ne Vokietija, Sovietų sąjunga nebūtų gavusi vamzdžių ir nebūtų galėjusi nutiesti apskritai jokių dujotiekių į Europą. Aš neįsivaizduoju, koks stebuklas gali išgelbėti situaciją šiuo metu. Įsivaizduokime, jei Vokietija sako: „išvedame tą batalioną“. Tai ką daro NATO? Tai mums bus nepasisekę, nes Latvija turi lenkus, estai amerikiečius, o ką mes turime? Mes liekame visiškai nepridengti. Pokarinė Europa yra ne kartą parodžiusi, kad atrodo beviltiškoje situacijoje priima ne pačius kvailiausius sprendimus. Labai sunku yra atsukti sprendimų rankeną. Mums lieka tikėtis tik šito.

– Partnerių išdavimas, įsipareigojimų atšaukimas, yra kur kas radikalesnis sprendimas, nei nepriimti naujų įsipareigojimų. Tai jau atrodytų, kaip visiška kapituliacija prieš Rusiją?

L. Kasčiūnas: Be jokios abejonės, jei keistųsi Vokietijos rytų politika. A. Merkel yra sukūrusi labai aiškų balansą. Ji sako, kad bendraukime, bet kitoje rankoje visada laikys sankcijų vėzdą, nes žino, kad dabar Rusija supranta jėgos kalbą. O jei ateitų kairė, jie sakytų, patraukime tą vėzdą ir palikime tik bendravimą. Pažiūrėkime, kiek buvo bandymų, kiek buvo siūlyta visokių bevizių režimų, partnerystė vardan modernizacijos ir t.t., bet visada tai žlugdavo, nes Rusija bendradarbiavimą išnaudoja tik savo galiai stiprinti Europoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...