captcha

Jūsų klausimas priimtas

Britanijos parlamentas galutinai pritarė „Brexit“

Didžiosios Britanijos parlamentas pirmadienį suteikė galutinį leidimą ministrei pirmininkei Theresai May pradėti šalies išstojimo iš Europos Sąjungos procesą, nors Škotija pasiuntė signalą, kad nepritaria tokiam žingsniui, paskelbusi planus surengti naują plebiscitą dėl nepriklausomybės.
Scanpix/AFP nuotr.
Scanpix/AFP nuotr.

Jungtinės Karalystės Lordų Rūmai atsisakė ketinimų paskutinę minutę mėginti taisyti teisės aktą, suteikiantį Th. May galią inicijuoti „Brexit“. Jeigu viskas vyks kaip planuota, šis dokumentas įsigalios jau antradienį.

Tuomet premjerė galės bet kuriuo metu paskelbti inicijuojanti ES sutarties 50-ąjį straipsnį ir pradėti iki dvejų metų galintį užsitęsti derybų procesą. Jam pasibaigus Britanija taps pirmąja iš Bendrijos pasitraukusia šalimi.

Th. May atstovas nepalaikė spėlionių, kad premjerė jau antradienį gali informuoti Europos Komisiją apie šalies sprendimą, jeigu jį, kaip tikimasi, patvirtins karalienė Elizabeth II.

„Aiškiai sakėme, kad ministrė pirmininkė inicijuos 50-ąjį straipsnį iki kovo pabaigos“, – prieš balsavimą sakė jos atstovas, pabrėždamas žodį „pabaiga“.

Vis dėlto perspektyva, kad „Brexit“ procesas bus pradėtas artimiausiu metu, buvo pakankama, kad nacionalistinė Škotijos vyriausybė pasisakytų už naują referendumą dėl regiono nepriklausomybės.

Th. May sakė, kad Britanija pasitrauks iš Europos bendrosios rinkos, siekdama sumažinti imigraciją. Škotijos nacionalinė partija (SNP), kuriai priklauso valdžia Edinburge, savo ruožtu perspėjo, kad toks žingsnis labai pakenktų darbo vietoms ir ekonomikos augimui.

SNP pirmoji ministrė Nicola Sturgeon nuo birželį įvykusio „Brexit“ referendumo sakė, kad Škotija, kurios rinkėjų dauguma norėjo pasilikti ES, sieks kitokios ateities.

Pirmadienį ji ištesėjo savo perspėjimą ir pažadėjo iki 2019 metų – tai yra, dar prieš Britanijai paliekant ES – suteikti Škotijai „pasirinkimą šio proceso pabaigoje“.

Vis dėlto Europos Komisija greitai atsakė, kad Škotija nepaveldėtų Britanijos narystės Europos Sąjungoje ir kad jai tektų iš naujo pateikti prašymą įstoti į Bendriją.

Scanpix/Reuters nuotr.

Artėjantis „Brexit“

Th. May turi galių užblokuoti šį balsavimą, ir sakė, kad dar vienas referendumas lemtų tik „neaiškumus ir susiskaldymą“, nes per pirmąjį referendumą 2014-aisiais 55 proc. škotų pasisakė už likimą Jungtinėje Karalystėje.

Tačiau N. Sturgeon pareiškimas atkreipė dėmesį į vieną didžiausių premjerės nuogąstavimų dėl „Brexit“ aktyvavimo padarinių – galimą JK subyrėjimą.

Likusių 27 ES šalių lyderiai jau yra pasiruošę artėjančiam dvejus metus truksiančiam „Brexit“ procesui, prasidėsiančiam, kai Britanijai aktyvuos 50-ąjį straipsnį.

Vis dėlto daugėja spėlionių, kad šis straipsnis gali būti aktyvuotas vėliau – po kovo 25-ąją Romoje vyksiančio viršūnių susitikimo, per kurį bus minimos 60-osios ES sukūrimo metinės. Tokį variantą tikriausiai pasveikintų ir Briuselis.

Kai Th. May ES laišku praneš apie savo sprendimą, Bendrija per 48 valandas turės pateikti savo pirmą derybų pasiūlymo projektą, o balandžio 6-ąją turėtų būti surengtas pirmasis susitikimas.

Visgi tikrosios derybos dar neturėtų prasidėti kelis mėnesius.

Anksčiau priimta Aukščiausiojo Teismo nutartis suteikė parlamentui teisę spręsti, ar Th. May gali inicijuoti „Brexit“. Šis procesas užtruko ilgiau nei planuota, kai Lordų Rūmai nubalsavo už pataisas, reikalaujančias užtikrinti ES piliečių teises ir parlamento teisę balsuoti dėl galutinio „Brexit“ susitarimo.

Už JK išstojimą iš ES atsakingas ministras Davidas Davisas anksčiau pirmadienį sėkmingai įtikino parlamentarus atšaukti minėtas pataisas ir sakė: „Nepradėsime derybų surištomis rankomis“.

Lordų Rūmai tada nusileido ir pirmadienį priėmė įstatymą be pataisų.

„Gėda jums“

Lordų Rūmuose pataisa, kuria reikalaujama apsaugos daugiau kaip trims milijonams europiečių, gyvenančių Britanijoje, buvo atmesta 335 balsais prieš 287, o lauke buvę protestuotojai į šį sprendimą sureagavo šūkaudami „Gėda jums!“

Į protestą susirinko apie 150 žmonių, norėjusių paraginti parlamentarus pritarti siūlytai pataisai. Tarp protestuotojų buvo ir 39 metų architektė Karin Templin, gimusi JAV, tačiau dabar gyvenanti Britanijoje.

„Esu pasibaisėjusi JK vyriausybe dėl šio kvailo absurdiško žaidimo, kuris reiškia, kad jie neužtikrins visų, norinčių likti savo namuose ir darbuose, teisių. Esu pasibjaurėjusi“, – sakė ji.

Savo ruožtu Th. May vyriausybė sako norinti užtikrinti europiečių teises likti Britanijoje, tačiau negalinti to padaryti, kol ES lyderiai nepasiūlys to paties iš šalies išvykusiems Britanijos piliečiams.

Kita pataisa, kuri taip pat buvo atmesta, būtų suteikusi parlamentui teisę spręsti, ar pritarti galutiniam „Brexit“ susitarimui.

Th. May pažadėjo leisti parlamentui balsuoti dėl galutinės sutarties, bet tik tuo atveju, jei premjerė pati jai pritars. Ministrė pirmininkė tvirtino, kad pasilikdama galimybę atmesti sutartį ji sustiprins savo pozicijas derybose.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...