captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ukrainai – naujos užduotys

Lietuva, Lenkija, Danija ir Olandija ragina Ukrainą imtis radikalių politinių ir teisinių reformų, jeigu ši lapkritį Vilniuje ketina su Europos sąjunga (ES) pasirašyti asociacijos partnerystės sutartį. Derybas su ES dėl sutarties Ukraina baigė beveik prieš pusantrų metų, tačiau prezidentui dar teks atlikti nemažai namų darbų, kuriems, pasak keturių šalių diplomatijos vadovų, belikę trys mėnesiai.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Lietuva, Lenkija, Danija ir Olandija ragina Ukrainą imtis radikalių politinių ir teisinių reformų, jeigu ši lapkritį Vilniuje ketina su Europos sąjunga (ES) pasirašyti asociacijos partnerystės sutartį. Derybas su ES dėl sutarties Ukraina baigė beveik prieš pusantrų metų, tačiau prezidentui dar teks atlikti nemažai namų darbų, kuriems, pasak keturių šalių diplomatijos vadovų, belikę trys mėnesiai.

Lietuvos, Lenkijos, Danijos ir Nyderlandų diplomatijos vadovai pripažįsta Ukrainos pažangą, siekiant asociacijos sutarties su ES, tačiau prezidentui Viktorui Janukovičiui šįkart uždavė ir nemažai klausimų.

Pirmiausia, kai Ukraina pradės laikytis ES nurodytų sąlygų – kuo greičiau pradėti demokratines reformas, leisiančias gilinti ir stiprinti politinius ir ekonominius santykius su Europos Bendrija. Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, šįkart dialogas  buvo itin atviras ir konkretus.

„Išskyrėme sritis, pavyzdžiui, rinkimų įstatymą. Kol kas matome, kad taisymai vyksta tik fragmentiškai – viso paveikslo, kurį norėtųsi matyti, nėra. Didžiausio dėmesio nusipelnė teisinė sistema – čia procesai labai užsisenėję. Norėtųsi, kad reformų būtų generalinio prokuroro tarnyboje – tam, jog niekam nekiltų abejonių, kad jis kažkam tarnauja.<...> Atėjo metas priimti sprendimus“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

ES tikisi, kad Ukraina nepraras reformų pagreičio. Ukrainos opozicija, prieš ES ministrų vizitą, paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo prašoma ES asociacijos sutartį pasirašyti per Rytų partnerystės viršūnių susitikimą Vilniuje.

„Tam, kad ES pasirašytų sutartį su Ukraina, iškeltos trys sąlygos – valdžia privalo baigti persekioti opoziciją ir išlaisvinti politinius kalinius, priimti rinkimų įstatymą ir kad rinkimai būtų skaidrūs ir atitinkantys ES standartus. Pirmiausia, rinkimai turi būti surengti penkiuose regionuose, kuriuose jie buvo neteisėti“, – sakė Ukrainos parlamento narys, vienas iš opozicijos lyderių Grigorij Nemyro.

Ukrainai pasinaudoti išskirtine galimybe tapti asocijuota ES nare primygtinai siūlo ir Lenkija. Vienas iš žingsnių, patvirtinančių Ukrainos pasirinktą europinį kelią – malonės suteikimas buvusiam vidaus reikalų ministrui, opozicijos atstovui Jurijui Lucenko.

„Noriu opoziciją informuoti, kad J. Lucenko paleistas iš kalėjimo, jau atvyko į Varšuvą ir čia bus gydomas. <...> Džiaugiuosi, kad galime prisidėti sprendžiant selektyvų teisingumą. <...> Ukrainos valdžia per tris mėnesius turės atlikti daug darbų. Laiko mažai, tačiau jeigu mes netikėtume Ukraina, mūsų čia nebūtų“, – kalbėjo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Tačiau sociologinės apklausos rodo, kad tik pusė Ukrainos gyventojų pasisako už šalies integraciją į ES.

ES asociacijos sutartis su Ukraina atvertų kelią naujų santykių etapui ir su kitomis ES partnerėmis – Armėnija, Gruzija ir Moldova.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...