captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Schulzas pradeda „socialpopulistinę“ ataką prieš A. Merkel

Vokietijos socialdemokratų (SPD) lyderis Martinas Schulzas gali nugalėti dabartinę kanclerę Angelą Merkel rugsėjo mėnesį parlamento rinkimuose su savo neabejotinai kairiąja programa, dėl kurios susilaukė kaltinimų nuokrypiu į populizmą, rodo visuomenės apklausų rezultatai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Daugelį metų A. Merkel šešėlyje buvusi Vokietijos darbininkų interesus tradiciškai ginanti partija pastarosiomis dienomis svaigsta vien pagalvojusi, kad jos naujasis lyderis gali užbaigti dešimtmetį trukusį „Europos karalienės“ valdymą.

M. Schulzas, buvęs Europos Parlamento pirmininkas, pirmadienį užsipuolė socialdemokratų „šventąją karvę“, buvusį kanclerį Gerhardą Schroederį už jo vadovavimo laikotarpiu 2003–2005 metais įvykdytas milžiniškas darbo ir socialines reformas.

Vadinamosios „Darbotvarkė 2010“ (Agenda 2010) reformos sumažino socialines išmokas ir padidino spaudimą bedarbiams grįžti į darbą.

Jos tai pat padėjo sumažinti nedarbą šalyje – jis sausio mėnesį siekė 5,9 proc. buvo mažiausias po 1990 metų Vokietijos susijungimo – ir davė postūmį ekonomikai šalies, kuri tuo metu buvo praminta „Europos ligoniu“.

Tačiau reformos taip pat padidino turtinę atskirtį ir padėjo atsirasti milijonams „dirbančių vargšų“, kurie dažnai dirbdavo keliose darbo vietose nepilną darbo dieną arba sudarę terminuotas darbo sutartis su darbdaviais ir vis tiek sunkiai sudurdavo galą su galu.

Daugelis darbininkų klasės SPD rėmėjų tada nusigręžė nuo šios partijos.

„Mes taip pat darėme klaidų“, – pripažino M. Schulzas, susitikęs su profesinių sąjungų atstovais ir kalbėdamas apie prieštaringai vertinamą reformų paketą.

„Svarbu yra tai, kad mums pripažinus, kad darėme klaidų, jos turi būti ištaisytos“, – pridūrė jis.

M. Schulzas žada padidinti socialines išmokas vyresnio amžiaus bedarbiams ir pakeisti neriboto laikino darbo sutartis riboto laiko sutartimis.

Daugelis šį M. Schulzo iniciatyvą laiko smūgiu G. Schroederio reformoms, kurios buvo vykdomos šio tūkstantmečio pradžioje.

„SPD Robinas Hudas, – skelbė antraštė verslo dienraštyje „Handelsblatt“. – M. Schulzas keičia Socialdemokratų partijos kursą, sukdamas į kairę“.

M. Schulzo planai neabejotinai stumia daugiau nei 150 metų senumo SPD – jaunesniąją dabartinės koalicinės vyriausybės partnerę – į kairę, priartindami ją prie Jeremy Corbyno vadovaujamos britų leiboristų partijos arba Prancūzijos prezidento posto siekiančio Benoit Hamono socialistų.

M. Schulzo planus sveikina Vokietijos ultrakairioji partija „Die Linke“. Ji leido suprasti, kad dabar jau būtų linkusi sudaryti kairiąją koaliciją su SPD po rugsėjo mėnesio rinkimų, į kurią taip pat galėtų patekti ir Žaliųjų partija.

Tačiau dešiniosios jėgos M. Schulzo planus sutiko kritiškai. Vienas iš A. Merkel krikščionių demokratų lyderių Michaelis Fuchsas apkaltino M. Schulzą „socialpopulizmu“.

Tuo metu finansų ministras Wolfgangas Schaeuble pareiškė, kad SPD kandidatas užsiima „demagogija“, vaizduodamas neva katastrofišką Vokietijos darbininkų padėtį ir dalindamas finansiškai neatsakingus pažadus.

„Tai – beveik žodis žodin Trumpas“, – sakė W. Schaeuble paskutiniame interviu savaitraščiui „Der Spiegel“, kuriame lygino M. Schulzą su neseniai Baltųjų rūmų šeimininku tapusiu milijardieriumi ir buvusia televizijos realybės šou žvaigžde.

M .Schulzas į priešrinkiminę kovą su A. Merkel stojo sausio pabaigoje, turėdamas pranašumą prieš savo pirmtaką SPD vadovą Sigmarą Gabrielį, kuris dabar užima užsienio reikalų ministro postą.

M. Schulzas, priešingai nei S. Gabrielis, niekada nedirbo A. Merkel didžiojoje koalicijoje, kuri vadovauja Vokietijai nuo 2013 metų, todėl leidžia sau ją kritikuoti.

Retoriniais sugebėjimais garsėjantis M. Schulzas sugebėjo įkvėpti naujų jėgų ilgai A. Merkel šešėlyje buvusiai savo partijai.

SPD paprastai surenka maždaug 20 proc. balsų ir 15 procentinių punktų atsilieka nuo A. Merkel CDU.

Tačiau M. Schulzas yra populiarus, o ypač – tarp jaunimo. Dauguma jaunų žmonių susirenka į SPD renginius ir vilki marškinėlius su M.Schulzo šūkiu „MEGA“ (Make Europe Great Again).

M. Schulzui yra palanku ir tai, kad rinkėjai pavargo balsuoti už A. Merkel, kuri jau daugiau nei dešimtmetį yra valdžioje ir gerokai nusilpo dėl pabėgėlių krizės, be to ši krizė padėjo iškilti antiimigracinei nacionalistinei partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).

Nors iki rinkimų dar yra septyni mėnesiai ir ką nors pranašauti būtų anksti, dauguma apžvalgininkų sutinka, kad partijų varžybos tampa vis įdomesnės.

Sekmadienį laikraštyje „Bild am Sonntag“ paskelbti apklausos rezultatai rodo, kad SPD palaiko 33 procentų rinkėjų – vienu procentiniu punktu daugiau nei A. Merkel partiją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...