captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Trumpas – ne pirmasis JAV vadovas, uždraudęs į šalį atvykti grupei užsieniečių

Uždrausdamas į šalį atvykti imigrantams iš septynių musulmoniškų šalių, JAV prezidentas Donaldas Trumpas rėmėsi prieš 65 metus priimto federalinio Imigracijos ir pilietybės įstatymo nuostata, kuria prezidentui suteikiami platūs įgaliojimai uždrausti į šalį atvykti pavieniams imigrantams arba imigrantų grupėms. Tiesa, jis buvo toli gražu ne pirmasis šia nuostata pasinaudojęs JAV vadovas, dienraščio „Los Angeles Times“ interneto svetainėje rašo Anna M. Simmons ir Alanas Zarembo.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Kaip suskaičiavo šie žurnalistai, JAV prezidentai šią nuostatą ir iki šiol taikydavo gana dažnai. Barackas Obama ja pasinaudojo 19 kartų, Billas Clintonas – 12 kartų, George`as W. Bushas – šešis kartus, o Ronaldas Reaganas – penkis. George`as H.W. Bushas ją pritaikė tik kartą.

„Tokią nuostatą sunku vertinti kaip teisę prezidentui savavališkai į šalį neįleisti kokių nors žmonių. Ir jau dabar akivaizdu, kad D. Trumpas minėtu įstatymu naudojasi daug plačiau, nei bet kuris prieš jį buvęs JAV prezidentas“, – teigiama straipsnyje, kuriame nagrinėjama, kaip tokiais įgaliojimais naudojosi kiti pastarojo meto JAV prezidentai.

B. Obama

B. Obama (prezidentavimo laikotarpis – 2009–2017 m. m.) šią nuostatą taikė dažniau, nei bet kuris kitas JAV prezidentas per pastaruosius kelis dešimtmečius. Jis į šalį uždraudė atvykti žmonėms, kurie vykdė tam tikrus sandorius su Šiaurės Korėja, dalyvavo kibernetiniuose išpuoliuose, kuriais siekta pakenkti demokratiniams procesams, arba prisidėjo prie padėties Libijoje, Burundyje, Centrinės Afrikos Respublikoje ar Ukrainoje destabilizavimo.

Plačiausiai įstatymą B. Obama pritaikė 2011 m., kai atvykti į šalį uždraudė užsieniečiams, atsakingiems už sunkius žmogaus teisių ir humanitarinės teisės bei kitokius pažeidimus, įskaitant plataus masto arba sistemišką smurtą prieš civilius, be kita ko, dėl rasės, odos spalvos, negalios, kalbos, religijos, etninės priklausomybės, politinių įsitikinimų, tautinės kilmės, lytinės orientacijos ar lytinės tapatybės.

Be to, kadenciją baigęs JAV prezidentas įstatymą pritaikė asmenims, kurie buvo atsakingi už didelio masto Irano ir Sirijos valdžios vykdytus žmogaus teisių pažeidimus.

B. Obama. Reuters/Scanpix nuotr.

G. W. Bushas

G. W. Bushas (2001–2009 m. m.) laikinai uždraudė į šalį atvykti užsienio valstybių pareigūnams, atsakingiems už nesėkmes kovojant su prekyba žmonėmis. Prezidentas draudimą pritaikė ir asmenims, kurių veiksmai kėlė grėsmę Zimbabvės demokratinėms institucijoms ir šalies perėjimui prie daugiapartinės demokratijos.

Be to, kilus susirūpinimui, kad Sirija prisideda prie sumaišties Libane, patekti į JAV buvo uždrausta Sirijos ir Libano pareigūnams, kurie, kaip manyta, buvo atsakingi už politiką ar veiksmus, kėlusius grėsmę Libano suverenumui.

B. Clintonas

B. Clintonas (1993–2001 m. m.) pasinaudojo minėta įstatymo nuostata, kad neleistų į šalį patekti XX a. dešimtajame dešimtmetyje Jugoslavijoje kilusių etninių konfliktų kaltininkams. Visų pirma tiems, kas buvo atsakingas už represijas prieš civilius Kosove, trukdė demokratiniams procesams Jugoslavijoje arba rėmė Jugoslavijos ir Serbijos vyriausybę.

Be to, 1994 m. jis draudimą atvykti į JAV pritaikė tiems asmenims, kurie formulavo ar įgyvendino politiką, trukdančią prie demokratijos pereiti karo nuniokotai Liberijai. Panašus sprendimas buvo priimtas 2000 m. ir dėl konflikto draskomos Siera Leonės.

B. Clintonas. Reuters/Scanpix nuotr.

G. H. W. Bushas

Vienintelį kartą šia nuostata George`as H.W. Bushas (1989–1993 m. m.) pasinaudojo po 1991 m. Haityje įvykusio perversmo, kai tūkstančiai žmonių varganais laiveliais leidosi jūra į JAV. Šimtai iš jų žuvo jūroje, tačiau daug buvo išgelbėta ir užplūdo priėmimo centrus.

Prezidentas nusprendė neleisti Haičio gyventojams patekti į Jungtines Valstijas ir nurodė, kad dokumentų neturintys svetimšaliai negali patekti į šalį, todėl laivus imta sulaikyti, o migrantus – grąžinti atgal.

R. Reaganas

1985 m. R. Reaganas (1981–1989 m. m.) laikinai uždraudė į šalį atvykti Kubos valdininkams arba komunistų partijos nariams, turintiems diplomatinius pasus. Nuosekliai kovodamas su komunizmu, prezidentas taip pat į juodąjį sąrašą nurodė įtraukti Kubos remiamos Nikaragvos vyriausybės ir valdančiojo Nikaragvos sandinistų nacionalinio išsivadavimo fronto narius.

Jimmy Carteris

Po to, kai 1980 m. balandį Teherane buvo šturmuota JAV ambasada ir įkaitais paimti 52 amerikiečiai, prezidentas J. Carteris (1977–1981 m. m.) ėmėsi veiksmų, kuriais siekta nutraukti diplomatinius santykius su Irano valdžia. Be kita ko, Irano piliečiams buvo uždrausta atvykti į Jungtines Valstijas.

„Mes neatnaujinsime vizų ir neišduosime naujų, nebent dėl humanitarinių sumetimų arba kai tai būtina siekiant užtikrinti mūsų šalies nacionalinius interesus“, – paskelbė J. Carteris.

Iki tol, kai D. Trumpas praėjusią savaitę pasirašė atitinkamą įsaką, teise uždrausti grupei žmonių patekti į šalį J. Carteris minėtu atveju buvo pasinaudojęs plačiausiai.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...