captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar Lietuvai palankus JAV ir Jungtinės Karalystės bei Kinijos ir Vokietijos suartėjimas?

Stipresni JAV ir Jungtinės Karalystės (JK) santykiai atitinka mūsų interesus, nes Britanijos premjerė Theresa May labai palaiko NATO ir ragina Donaldą Trumpą būti atsargų dėl Vladimiro Putino, sako LRT.lt pašnekovai. „Žinoma, tai nereiškia, kad tai trukdys D. Trumpui megzti santykius su Rusija, bet mums būtų naudinga, jei tarp jų atsirastų „chemija“, – teigia politologas Laurynas Kasčiūnas. Tačiau lyg ir besimezganti kita – Vokietijos ir Kinijos draugystė naujajam JAV lyderiui galėtų nepatikti, nors, LRT.lt pašnekovų teigimu, jos sėkminga baigtis nėra labai tikėtina. 
SIPA/Scanpix nuotr.
SIPA/Scanpix nuotr.

Respublikonų partijos suvažiavime Filadelfijoje viešėjusi JK premjerė Th. May praėjusią savaitę pasakė, kad JK ir JAV turėtų atnaujinti ypatingus santykius ir vėl drauge lyderiauti. Britanijos premjerė teigė, kad ji ir D. Trumpas gali dirbti kartu, nepaisant jų skirtingų stilių: „kartais priešingybės traukia.“

„Mūsų – JK ir JAV – interesas yra išlikti stipriems kartu ir ginti mūsų vertybes, interesus ir idėjas, kuriomis tikime“, – savo kalboje pažymėjo Th. May.

Th. May yra nusiteikusi pradėti derybas dėl JK ir JAV laisvosios prekybos susitarimo, kuris įsigaliotų po „Brexit“, veikiausiai lemsiančio Britanijos pasitraukimą iš Europos bendrosios rinkos, turinčios 500 mln. vartotojų.

Beveik tuo pat metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Kinijos premjeras Li Keqiangas pareiškė sieksią stiprinti prekybos ryšius, rašo „Bloomberg“.

Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai Steffenas Seibertas pranešė, kad šalių vadovai kalbėjosi telefonu tiek apie dvišales, tiek apie daugiau šalių apimančias problemas. Atstovas taip pat pridūrė, kad Li Keqiangas sutiko su A. Merkel pasiūlymu apsilankyti Vokietijoje tolesnėms diskusijoms.

Rašoma, kad baigiamosios derybos gali įvykti šių metų liepą, kai A. Merkel Hamburge rengs 20-ies pasaulio šalių lyderių susitikimą.

JAV ir JK draugystė didintų euroatlantinį saugumą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius politologas Tomas Janeliūnas JAV ir JK bei Kinijos ir Vokietijos suartėjimą įvardija kaip alternatyvą egzistuojančiai aižėjančiai tarptautinės prekybos sistemai.  

„Vis daugiau abejonių yra dėl to, ar išliks egzistuojantys susitarimai, ar įmanoma sudaryti naujus tarp JAV ir ES, JAV ir Ramiojo vandenyno šalių prekybinių blokų. Kai aižėja viena prekybos sistema, ieškoma alternatyvų, o vienintelė alternatyva turbūt yra kuo daugiau tampresnių dvišalių santykių. Tai nebūtinai reiškia, kad alternatyva gali būti geresnė, tačiau kažko reikia vietoje žlungančios sistemos“, – kalba politologas.

Pasak jo, amerikiečių ir britų bendradarbiavimas euroatlantinio saugumo perspektyvos prasme yra labai teigiamas poslinkis. Kita vertus, britai neturi daugiau alternatyvų: jiems žūtbūt reikia gerų santykių su amerikiečiais tuo metu, kai jie ruošiasi atsiskirti nuo ES.

„Šia prasme Th. May nelabai turi kitokį pasirinkimą, net nelabai svarbu, kas JAV vadovauja. Tačiau matome D. Trumpo abejones NATO svarba, tad reikia, kad valstybės, tikinčios NATO, palaikytų kuo geresnius santykius su D. Trumpu, tikintis, kad pavyks jam įrodyti NATO esant svarbiu saugumo užtikrinimo instrumentu, reikalingu tiek Europos, tiek viso pasaulio stabilumui“, – komentuoja T. Janeliūnas.

Politologas, Seimo narys L. Kasčiūnas taip pat neabejoja JK poreikiu užmegzti tokius dvišalius santykius, o ši partnerystė, pasak jo, atitinka ir D. Trumpo poreikius bei mūsų interesus.

„Britai išstoja iš ES, tad jiems reikia ieškoti naujo santykių modelio su Briuseliu, bet lygiai taip pat jie turi laisvas rankas ieškoti dvišalio santykių modelio su bet kuo. Tai atitinka D. Trumpo norą turėti dvišalius santykius. Abi šalys yra suinteresuotos ir, manau, jos suras kokį nors įdomų ekonominio bendradarbiavimo modelį.

Be to, Th. May buvimas su D. Trumpu bent iš dalies galėtų amortizuoti neigiamą jo nusiteikimą – flirtą su Rusija ir panašiai. Mums palanku, kad jie užmegztų gerus santykius, nes britai jaučia mūsų regiono saugumo problemas. Žinoma, tai nereiškia, kad tai trukdys D. Trumpui kurti santykius su Rusija, tačiau jei tarp jo ir Th. May atsirastų „chemija“, mums būtų labai gerai“, – kalba L. Kasčiūnas.

Vokietijos santykiai su Kinija gali piktinti D. Trumpą?

Lietuvos ambasadorius Vokietijoje Deividas Matulionis pastebi, kad Vokietija pastaruoju metu skiria didelį dėmesį ekonominiams ryšiams su Kinija.

„Tačiau norėčiau pabrėžti, kad iš Vokietijos pusės interesas yra, bet susitarimas turėtų vykti tarp ES ir Kinijos, nes dvišalių susitarimų ES negali sudarinėti. Kinijos premjeras ne taip seniai yra skambinęs kanclerei A. Merkel, ir iš jų pusės matyti didelis susidomėjimas. Galbūt tai yra tam tikras Kinijos atsakas į tai, kas vyksta kitame pasaulio krašte.

Nors daugiau iniciatyvos matyti iš Kinijos pusės, Vokietijoje ši nauja kryptis taip pat sutinkama palankiai. Kai kas sako, kad tai yra šansas Europai, tačiau kol kas nieko konkretaus nevyksta. Taip pat keliamas Kinijos kaip laisvosios rinkos šalies klausimas, o nuostatų šiuo klausimu Europoje yra skirtingų“, – LRT.lt teigia Lietuvos ambasadorius Vokietijoje D. Matulionis.

L. Kasčiūno teigimu, D. Trumpas, nusprendęs trauktis iš Ramiojo vandenyno laisvosios prekybos sutarties (TPP) ir prakalbęs apie Kinijos konkurencijos mažinimą JAV atžvilgiu, pastūmėjo kinus ieškoti prekybos partnerių Vokietijoje, o kartu ir visoje ES.

„Paradoksas – D. Trumpas Kalba apie tai, kad jis varžysis su kinais ir bandys kažkaip apriboti kinų konkurenciją JAV atžvilgiu, bet tuo pačiu traukiasi iš TPP, iš esmės reiškiančios didesnę amerikiečių galią Kinijos atžvilgiu: suformavusios valstybių bloką, tam tikrais klausimais JAV ir kitos šalys su kinais gali kalbėtis vienu balsu. Jis nori kinus kontroliuoti, bet šiuo savo sprendimu, kuriuo galbūt labiau gina savo vidinę rinką, kinams atriša rankas.

Kinai iškart pasiūlė kitoms partnerystės šalims sukurti bloką. Tačiau Kinijos ir ES santykiuose yra daugiau niuansų, tarp kurių – žmogaus teisių, demokratijos klausimai. Svarbu ir tai, kad kažkokio prekybinio susitarimo vokiečiai su kinais atskirai sudaryti negalės, jie gali tartis dėl vieno ar kito kontrakto tarp įmonių. Toks taktinis žaidimas, parodant D. Trumpui, kad gali būti kombinacijų ir be jo dalyvavimo, yra įmanomas, tačiau ar tai yra sisteminis lūžis, kur vokiečiai su kinais gali atrasti strateginį bendradarbiavimo lygmenį, aš tikrai nemanau“, – kalba L. Kasčiūnas.

Savo ruožtu T. Janeliūnas pažymi, kad Vokietijos ir Kinijos suartėjimas priklausys nuo to, kiek vokiečiai tikės visos ES perspektyvomis.

„ES „svoris“ derantis su partneriais yra kur kas reikšmingesnis, pavieniui net ir tokios šalys kaip Vokietija ar Prancūzija negali tikėtis didelio pranašumo, nes Kinija kaip rinka, potenciali prekybos partnerė, yra didesnė už bet kurią kitą šalį, tad tas pavienis išsibarstymas, manau, nebūtų geras nė vienai ES šaliai. Jis gali atsirasti nebent tuo atveju, jei net ir didžiosios ES šalys nustotų tikėti ES gyvybingumu“, – sako T. Janeliūnas.

Dėl to, ar Kinijos ir Vokietijos ar visos ES suartėjimas įskeltų pleištą ES ir JAV santykiuose, politologų nuomonės išsiskiria. L. Kasčiūno manymu, toks suartėjimas D. Trumpui galėtų nepatikti, tačiau ir patys vokiečiai supranta, jog susipykti su Amerika jiems būtų nepalanku. Tuo metu T. Janeliūnas teigia, kad, jei D. Trumpas mato JAV kaip gana izoliuotą ekonomiką, neturėtų piktintis, kad kiti ieško alternatyvų, galimybių vykdyti aktyvesnę prekybą. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...