captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kokios skandalingo D. Trumpo sprendimo dėl imigracijos ribojimo pasekmės

JAV prezidento Donaldo Trumpo penktadienį paskelbtas potvarkis laikinai neįsileisti į JAV asmenų daugiausiai iš musulmoniškų šalių ir laikinai sustabdyti visų pabėgėlių priėmimą sukėlė tūkstančius protestų pagrindiniuose JAV oro uostuose ir pasipiktinimą pasaulyje.
Sipa/Scanpix nuotr.
Sipa/Scanpix nuotr.

D. Trumpas mažiausiai 120 dienų sustabdė JAV pabėgėlių priėmimo programą, įvedė neriboto laiko draudimą atvykti pabėgėliams iš karo nuniokotos Sirijos, taip pat Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno piliečiams uždrausta į šalį įvažiuoti 90 dienų. Vėliau Baltieji rūmai šiuos draudimus kiek sušvelnino ir išaiškino, kad jie nebus taikomi tiems asmenims, kurie turi leidimą nuolat gyventi Jungtinėse Valstijose.

DELFI siūlo susipažinti su šio sprendimo pasekmėmis ir atidžiau pažvelgti į tai, kas slepiasi už D. Trumpo draudimo.

Ar D. Trumpo pasirašytas įsakymas tolygus musulmonams taikomam draudimui?

JAV prezidento Donaldo Trumpo paskelbto įsakymo pasekmes pajus visi – net galiojančių vizų turėtojai ar teisėtai šalyje gyvenantys piliečiai. Su šiuo įstatymu susiję atvejai jau nagrinėjami. Vis dėlto kai kurių nuostatų neapibrėžtumas palieka daug atvirų klausimų, rašo „The Guardian“.

Paskelbto įsakymo nuostatos

120-iai dienų sustabdomas visos JAV pabėgėlių administravimo sistemos darbas. Nepaisant to, kad JAV pabėgėlių administravimo sistemoje ir taip buvo numatytos vienos iš griežčiausių pasaulyje patikros procedūros (per 18–24 mėn. užsitęsdavusį procesą privaloma tvarka įvairiose federalinėse agentūrose buvo vykdomi pokalbiai ir su kilme susijusių duomenų tikrinimas), D. Trumpas pareiškė, kad apribojimų vis dėlto turėtų būti daugiau. Deja, šalies prezidentas nenurodė, kokius būtent papildomus suvaržymus turi omeny.

Neribotam laikui sustabdoma pabėgėlių iš Sirijos programa. 2016-aisias metais JAV priėmė 12 486 pabėgėlius iš Sirijos. Palyginimo dėlei galima paminėti, kad Vokietija per tuos pačius metus priėmė apie 300 tūkst. prieglobsčio ieškančių Sirijos piliečių, o į Turkiją nuo pat Sirijos pilietinio karo pradžios atvyko maždaug 2,7 mln., į Libaną – 1 mln., į Jordaniją – 650 tūkst. pabėgėlių.

90-iai dienų įsigalioja draudimas atvykti iš septynių šalių, kurių didžiąją gyventojų dalį sudaro musulmonai: Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno. Tai ko gero labiausiai neapibrėžtas D. Trumpo paskelbtas įsakas, nes faktiškai jis draudžia kartotinai atvykti į JAV net legaliai čia gyvenantiems piliečiams. Įstatymas numato, kad JAV nacionalinio saugumo departamentas gali bet kada papildyti draudžiamų šalių sąrašą.

90-iai dienų įsigalioja draudimas atvykti dvigubą pilietybę turintiems piliečiams iš septynių minėtų šalių, neatsižvelgiant į tai, kad jie turi ir dar kurios nors valstybės pasą. Vadinasi, draudimas įsigalioja Irano, Irako, Libijos, Somalio, Sudano, Sirijos ir Jemeno piliečiams, turintiems, pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos arba Prancūzijos pasą.

Lieka neaišku, kaip JAV nustatys, ar kuris nors pilietis turi dvigubą pilietybę. O galbūt tokioms artimoms kaimynėms kaip Kanada bus daromos išimtys? „Kaip bus interpretuojama ši nuostata, lieka neaišku“, – sakė teisininkas ir kovos su arabų kilmės amerikiečių diskriminacija komiteto narys Abedas Awadas. Jis paaiškino, kad asmuo gali ir neturėti šalies, kurioje yra gimęs arba iš kurios kilę jo tėvai, paso, tačiau ir tokiu atveju jis bus laikomas tos šalies piliečiu arba turinčiu teisę tokiu piliečiu tapti, neatsižvelgiant net į tai, kad gali būti nė karto toje šalyje nesilankęs. Taigi, lieka neaišku, ar tokie asmenys JAV bus laikomi turinčiais dvigubą pilietybę.

Prioritetai svarstant pabėgėlių prašymus suteikiami persekiojimo dėl religijos pagrindu, jei prašymo įteikėjas išpažįsta religiją, kuri jo kilmės šalyje nėra laikoma vyraujančia. Ši nuostata leistų Baltiesiems rūmams suteikti prioritetą iš Artimųjų Rytų atvykstantiems krikščionims, bet ne musulmonams. Reikia pasakyti, kad per 2016 metus į JAV buvo priimta 37 521 krikščionių ir 38 901 musulmonų religiją išpažįstantis pabėgėlis. Nuo 2001-ųjų JAV buvo leista apsigyventi maždaug 400 tūkst. krikščionių ir 279 tūkst. musulmonų pabėgėlių.

Iš viso per 2017 metus numatomų priimti pabėgėlių skaičius sumažintas nuo maždaug 110 tūkst. iki 50 tūkst. Taip pat numatyta būtinybė peržvelgti konkrečios valstijos teises sprendžiant pabėgėlio prašymo patenkinimo arba atmetimo klausimą. Galima priminti, kad pernai tuometinis Indianos gubernatorius Mike‘as Pence‘as sulaukė apeliacinio teismo nepritarimo, kai mėgino pasipriešinti pabėgėlių iš Sirijos apgyvendinimui jo vadovaujamoje valstijoje.

Tiesioginės įstatymo paskelbimo pasekmės

Suirutė ir sumaištis oro uostuose, kilusi dėl masinio patvirtinimą dėl prieglobsčio turinčių pabėgėlių, legalių vizų turėtojų, dvigubą pilietybę turinčių ne JAV piliečių ir legalių JAV gyventojų sulaikymo, draudimo sėsti į lėktuvus arba įsakymo palikti JAV, kol teisininkai ir pareigūnai ieško bendro sprendimo. Imigracijos įstatymų sergėtojai ir darbdaviai perspėjo daugelį žmonių neišvykti iš JAV dėl galimo vėlesnio draudimo čia sugrįžti. Per pastarąjį dešimtmetį beveik 500 tūkst. asmenų iš septynių minėtų šalių buvo išduotos žaliosios kortos, o tai reiškia, kad begalei žmonių gresia nurodymas palikti JAV arba būti atskirtiems nuo šeimų.

Niujorko ir Virdžinijos federalinio teismo teisėjai paskelbė nurodymą laikinai sustabdyti galiojančias vizas turinčių asmenų deportavimą. Toks D. Trumpo paskelbto įstatymo nevykdymas gresia teisiniais ginčais. Šie sprendimai buvo taikomi labai ribotai: tik tiems asmenims, kurie į JAV atvyko arba jau skrido kaip tik tada, kai įstatymas buvo pasirašomas. Advokatai nustatė, kad iš viso šalies oro uostus buvo leista palikti 100–200 žmonių.

Pragaištingas įsakymo pasekmes jau pajuto universitetai, ligoninės ir technologijų kūrimo įmonės, kadangi visam būriui gydytojų, studentų, mokslininkų ir kitų vertingų specialistų iškilo draudimo atvykti į JAV grėsmė. Pavyzdžiui, toks draudimas galiotų beveik 200 „Google“ darbuotojų, todėl bendrovės vadovybė, padedama teisininkų, suskubo susigrąžinti juos į JAV. Beveik nekyla abejonių, kad paskelbto įstatymo nuostatos paveiks įmonių darbuotojų samdymo ir prekybos sutarčių sudarymo politiką.

Dėl lytinės orientacijos persekiojami arba medicininės pagalbos reikalingi pabėgėliai prilyginami visiems kitiems draudimą patiriantiems asmenims, nes be priklausymo religinėms mažumoms jokių kitų išlygų įstatymas nenumato.

Kol kas įstatymo neapibrėžtumas suteikė nemažai interpretavimo laisvės vietinių pasienio punktų teisininkams, todėl neišvengiamai kilo sumaištis ir pasipylė savavališko sulaikymo atvejai. Imigracijos įstatymų leidėjai perspėjo, kad bandant įgyvendinti draudimą nepavyks išvengti sudėtingų biurokratinių procedūrų, teismų ir galimų pilietinių teisių pažeidimo atvejų.

Amerikiečių reakcija

Du Niujorko oro uoste sulaikyti galiojančias vizas turintys irakiečiai iškėlė vyriausybei bylą, kurios pagrindas – konstitucinių teisių pažeidimas. Teisininkai iš musulmonų pilietinių teisių gynimo tarybos „Council on American-Islamic Relations“ ir pilietinių laisvių gynimo organizacijos „American Civil Liberties Union“ taip pat pranešė apie ketinimus iškelti bylą, nurodydami religijos pagrindu diskriminuojantį tokio įstatymo pobūdį. Verta paminėti, kad šeštadienį jiems pavyko laimėti pirmąją kovą Brukline vykusiame teisme.

AFP/Scanpix nuotr.

Tūkstančiai amerikiečių surengė taikius protestus oro uostuose ir prie Bruklino teismo pastato, demonstruodami solidarumą su migrantais ir jų šeimomis. Niujorko taksi vairuotojai surengė streiką Kenedžio oro uoste, protestuodami prieš minėtus nurodymus.

Demokratai ir pilietinių teisių gynėjai griežtai sukritikavo įsakymą, o Senato mažumos lyderis Chuckas Schumeris pasakė, kad jis prieštarauja Amerikos kultūroje puoselėjamiems idealams, kuriuos įkūnija Laisvės statula.

Pabėgėlių reikalų advokatai pabrėžė, kad šis įsakymas užtrenkia šalies duris vyrams ir moterims, rizikavusiems savo gyvybe ir kartu su JAV kariais kovojusiems Irake ir Afganistane. Daugumai jų gimtojoje šalyje gresia mirtis, todėl jiems buvo pasiūlyta pagalba persikeliant į JAV.

Prinstono universitetas ir kitos mokslo įstaigos įspėjo studentus neišvykti iš šalies, įstatymą sukritikavo ir „Facebook“ įkūrėjas bei vadovas Markas Zuckerbergas.

Technologijų bendrovės patyrusius darbuotojus dažniausiai samdosi iš užsienio, tad vizų programos joms labai svarbios.

Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May iš pradžių vengė pasmerkti įsakymą, pareiškusi, kad tai Jungtinių Valstijų reikalas. Vis dėlto šeštadienį jos kabinetas paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad ji nepritaria draudimui. Prancūzijos prezidentas François Hollande‘as pareiškė, kad toks įsakymas „skatina populizmą ir net ekstremizmą“.

Ar respublikonai nutraukė santykius su D. Trumpu?

Viceprezidentas Mike‘as Pence‘as palaiko D. Trumpą nepaisant to, kad kai jis buvo Indianos gubernatorius, atmetė pasiūlymą: „Raginimas uždrausti musulmonams atvykti į JAV yra įžeidžiantis ir nekonstitucinis.“

JAV atstovų rūmų pirmininkas Paulas Ryanas liaupsino naująjį įsakymą, nors pernai liepos mėnesį pareiškė prieštarausiantis prieš religinio testo norint gauti leidimą atvykti į šalį įvedimą.

„Mūsų didžiausia atsakomybė yra apginti savo tėvynę, – P. Ryanas pasakė penktadienį. – Mums kaip tautai būdinga atjauta, ir aš palaikau pabėgėlių apgyvendinimo programą, bet laikas iš naujo įvertinti ir sustiprinti vizų tikrinimo procesą.“

Senatoriai Johnas McCainas ir Lindsey Graham sukritikavo įsakymą, apibūdinę jį kaip „skubotą procesą, kurio rezultatai gali būti žalingi.“ J. McCainas pasakė CBS, kad įsakymas „kai kuriose srityse gali suteikti ISIS naujos medžiagos propagandai.“

Senato daugumos lyderis Mitchas MvConnellis 2015 metais teigė, kad jo Kongreso rūmai nepalaikys draudimo. Kol kas jis neatmetė D. Trumpo įsakymo.

Buvęs viceprezidentas Dickas Cheney 2015 metais pasisakė prieš draudimą, nors jis rėmė D. Trumpą. „Manau, kad visas šis supratimas, kad mes kažkaip galime tiesiog pasakyti daugiau jokių musulmonų, tiesiog uždrausti visą religiją, eina prieš viską, už ką mes esame ir kuo tikime“, – sakė jis radijo interviu.

Kongresmenas Justinas Amashas pavadino šį įsakymą „persistengimu“. Senatorius Benas Sasse taip pat negailėjo kritikos įsakymui: „Nors techniškai tai nėra musulmonų uždraudimas, šis įsakymas yra per platus. Egzistuoja du mūsų kartai būdingos kovos su džihadizmu pralaimėjimo būdai prarandant ryšį su tikrove. Pirmasis – ir toliau apsimetinėti, kad džihadistų terorizmas nėra susijęs su islamu ar tam tikromis šalimis.

Tai buvo katastrofa. Taip pat yra antras pralaimėjimo būdas: jeigu mes siunčiame signalą į Artimuosius Rytus, kad JAV visus musulmonus vertina kaip džihadistus, teroristų verbuotojai laimi, galėdami pasakyti vaikams, kad Amerika uždraudė musulmonus ir kad Amerika pasisako prieš vieną religiją. Abu požiūriai yra klaidingi, abu jie padarys mus mažiau saugiais. Mūsų kartos kova prieš džihadizmą reikalauja išminties“.

Kokie šio draudimo teisiniai iššūkiai?

Šio įsakymo oponentai atkreipė dėmesį, kad jie jam prieštaraus mažiausiai dviem frontais: kad jis įveda antikonstitucinį religijos patikrinimą, pažeisdamas pirmąją pataisą dėl religijos laisvės, ir kad jis pažeidžia penktosios pataisos numatomą teisę į tinkamą teismo procesą. Ieškovai teigs, kad jie nepadarė jokio nusikaltimo, jiems net nebuvo pateikti kaltinimai prieš tai, kai į juos buvo nusitaikyta.

Tačiau istoriškai Aukščiausiasis Teismas imigracijos vykdymo klausimu pasikliaudavo Kongresu ir Baltaisiais rūmais, suteikdamas prezidentui plačias galias dėl šalies sienų. Nors teismas turėjo teisę peržiūrėti bylas, jis niekada tiesiogiai nekonfrontavo imigracijos byloje su religine preferencija – jis nagrinėjo bylas, susijusias su rase ir politiniais įsitikinimais. Pernai metų Aukščiausiojo Teismo byla prieš Baracko Obamos imigracijos administraciją atsidūrė aklavietėje, ginčas buvo sugrąžintas į žemesnės instancijos teismą ir įšaldė jo siekį apsaugoti kai kuriuos dokumentų neturinčius žmones.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...