captcha

Jūsų klausimas priimtas

Teismas priėmė Th. May nepalankų „Brexit“ sprendimą

Jungtinės Karalystės Aukščiausiasis teismas priėmė sprendimą dėl „Brexit“. Parlamentarai turės balsuoti dėl „Brexit“ įgyvendinimo, skelbia BBC.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Th. May negalės derėtis su ES dėl išstojimo sąlygų iki parlamentarų balsavimo dėl „Brexit“.

Remiantis Teismo sprendimu, ministrė pirmininkė Theresa May negali pradėti derybų su Europos Sąjunga (ES), kol parlamentarai tam nepritars, informuoja BBC. Tiesa, tikimasi, kad tai įvyks iki kovo 31 d.

Teigta, kad nedemokratiška neleisti JK parlamentui balsuoti. Vyriausybė pareiškė, kad ir taip turi galios pradėti derybas, konsultuotis su parlamentarais nebūtina.

Teisėjų dauguma tam nepritarė. Aštuoni teisėjai pritarė nutarimui, jog parlamentas turi balsuoti, trys teisėjai nepritarė.

Tokia teismo nutartis sudavė smūgį premjerės Theresos May norui kuo greičiau pradėti išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą.

„Šiandien balsų dauguma – aštuoni prieš tris – Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad vyriausybė negali aktyvuoti 50-ojo straipsnio be Parlamento akto, įgaliojančio ją tai padaryti“, – sakė teismo pirmininkas lordas Davidas Neubergeris.

Theresa May. Reuters/Scanpix nuotr.

JK neprivalo konsultuotis su Škotija, Velsu ir Šiaurės Airija dėl „Brexit“ pradžios

Didžiosios Britanijos vyriausybė, prieš pradėdama derybas dėl „Brexit“, neturi jokio teisinio įsipareigojimo konsultuotis su Škotijos, Šiaurės Airijos ir Velso vyriausybėmis, antradienį taip pat nusprendė šalies Aukščiausiasis Teismas.

„JK ministrai teisiškai nėra verčiami tartis su decentralizuotomis teisėkūros institucijomis“, – sakė teismo pirmininkas Davidas Neubergeris. Ši sąlyga galėjo tapti viena iš potencialiai didžiausių kliūčių palikti Europos Sąjungą.

Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas antradienį nusprendė, kad vyriausybė, prieš pradėdama „Brexit“ procesą, privalo gauti nacionalinio parlamento pritarimą.

Per pernai birželį vykusį referendumą Velsas balsavo už „Brexit“, bet dauguma Šiaurės Airijos ir Škotijos gyventojų išreiškė pageidavimą pasilikti Europos Sąjungoje.

Šiaurės Airiją dabar ištikusi atskira politinė krizė – provincijoje kovo 2-ąją vyks pirmalaikiai rinkimai, nes anksčiau šį mėnesį įsiplieskė nesutarimai tarp koalicijos partnerių ir žlugo Belfasto vyriausybė.

Kita vertus, griežtai proeuropietiška Škotijos nacionalinė partija turi 54 įstatymų leidėjus 650 vietų Atstovų Rūmuose ir kontroliuoja Edinburgo vyriausybę.

Rinkos analizių bendrovės „City Index Direct“ tyrimų direktorė Kathleen Brooks sakė, kad suteikti svaresnį žodį regionų vyriausybėms būtų „blogiausias baigtis“ Th. May vyriausybei Aukščiausiajame Teisme.

„Ši baigtis tikriausiai pavėlintų JK „Brexit“ planus ir paskatintų JK iširimą, ypač jeigu ji vestų prie naujo nepriklausomybės referendumo Škotijoje“, – teigė ekspertė.

Dauningo gatvė: nutartis nepakeis „Brexit“ tvarkaraščio

Didžioji Britanija tebėra nusiteikusi pradėti derybas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos iki kovo pabaigos, nors Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad vyriausybė pirmiausiai privalės gauti parlamento sutikimą, antradienį pareiškė Dauningo gatvė.

„Britanijos žmonės nubalsavo palikti ES, ir vyriausybė išpildys savo nutarimą – inicijuoti (ES sutarties) 50-ąjį straipsnį kaip planuota, iki kovo pabaigos“, – pareiškė premjerės Theresos May biuro atstovas.

„Šiandienos nutartis niekaip šito nekeičia“, – pridūrė jis.

Už „Brexit“ atsakingas ministras Davidas Davisas 12 val. 30 min. vietos (14 val. 30 min. Lietuvos) laiku parlamente pasakys pranešimą apie tolesnius žingsnius, o vyriausybė dabar turėtų pristatyti ypatingos skubos teisės aktą dėl pritarimo pasitraukimo iš Bendrijos proceso pradžiai.

„Gerbiame Aukščiausiojo Teismo sprendimą ir netrukus pristatysime savo tolesnius žingsnius parlamentui“, – sakė premjerės atstovas.

D. Davisas. AFP/Scanpix nuotr.

Aktyvavus 50-ąjį ES Lisabonos sutarties punktą bus pradėtas dvejų metų pasitraukimo iš Bendrijos procesas kuriam per praėjusių metų birželį vykusį referendumą pritarė šalies piliečiai.

„Svarbu prisiminti, kad parlamentas išreiškė palaikymą referendumui šešių prieš vieną dauguma ir jau nurodė palaikantis, kad išstojimo procesas būtų vykdomas pagal tvarkaraštį, kurį esame nustatę“, – nurodė atstovas.

Pagilino nesutarimus visuomenėje

Lapkritį Aukštasis Teismas priėmė vyriausybės planus trikdančią nutartį, o ši byla išprovokavo protestų bei grasinimų prieš pagrindinę ieškovę.

Šį ieškinį pateikusi verslininkė Gina Miller skundėsi, kad jai buvo grasinama mirtimi ir kad ji sulaukusi rasistinių įžeidimų.

„Dalykai, anksčiau laikyti nepriimtinais, dabar yra priimtini“, – ji sakė naujienų agentūrų AFP, laukiant Aukščiausiojo Teismo sprendimo.

Gina Miller. AFP/Scanpix nuotr.

Pyktis buvo nukreiptas ir prieš Aukštojo Teismo teisėjus, kai jie priėmė ankstesnę nutartį. Vienas laikraštis netgi pavadino juos liaudies priešais.

Šis teisinis ginčas dar labiau pagilino nesutarimus Britanijos visuomenėje, atsiskleidusius per pernai birželį įvykusį referendumą, kai 52 proc. dalyvių nubalsavo už pasitraukimą iš ES.

„Brexit“ šalininkai teigia, kad pastaroji byla yra dar vienas mėginimas užblokuoti Jungtinės Karalystės išstojimą iš Bendrijos, nors analitikai neprognozuoja, kad įstatymų leidėjai nubalsuotų prieš 50-ojo straipsnio inicijavimą.

Scenarijui, kad vyriausybė šią bylą pralaimės, buvo ruošiamasi iš anksto: ministrai paskubomis kurpia įstatymo projektą, kurį reikėtų prastumti per Bendruomenių ir Lordų Rūmus. Opozicinė Leiboristų partija žadėjo, kad šio teisės akto neblokuotų.

„Net jeigu Aukščiausiasis Teismas nuspręs, kad May negali apeiti parlamento Vestminsteryje, parlamentarai vargu ar balsuos prieš Britanijos žmonių valią ir užblokuos „Brexit“, – anksčiau sakė Europos reformų centro tyrėja Agata Gostynska-Jakubowska.

Vis dėlto leiboristų lyderis Jeremy Corbynas yra sakęs, kad pasinaudos galimybe pasiūlyti įstatymo pataisų, įskaitant reikalavimą išlaikyti prieigą prie Europos bendrosios rinkos.

Toks žingsnis kirstųsi su premjerės planu siekti „kieto „Brexit“, paskelbtu praeitą savaitę. Th. May sakė, kad Britanija pasitrauks iš bendrosios rinkos, kad galėtų kontroliuoti imigraciją iš ES šalių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...