captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vokietijoje siūloma pertvarkyti šalies saugumo sistemą

Vokietijos vidaus reikalų ministras po išpuolio Berlyne antradienį pasiūlė plataus masto reformas, kurios apimtų ir policijos bei saugumo agentūrų centralizavimą, ir didesnį visuomenės supratingumą dėl stebėjimo priemonių, ir specialių centrų steigimą tiems, kieno prieglobsčio prašymai atmetami. Ministro siūlymai pradeda rinkiminius metus, per kuriuos saugumo ir imigracijos tema bus viena iš aštriausių. Tačiau siūlymai iškart susilaukė ir pasipriešinimo iš federalinių žemių, ir kritikos iš kairės, ir dešinės.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere sako, kad Vokietija turi geriau pasirengti sunkiems laikams negu yra pasirengusi dabar. Politikas paskelbė viso puslapio straipsnį Frankfurto dienraštyje, kur mėgina atsakyti į kritiką federalinei vyriausybei, pasipylusią po išpuolio Berlyno mugėje prieš Kalėdas, didžiausio per 35-erius metus.

Paaiškėjo, kad įtariamasis buvo pusę metų sekamas, bet pareigūnai neįvertino jo grėsmės, kad jis keitė tapatybes ir laisvai keliavo tarp žemių, o jau po atakos, tapęs labiausiai ieškomu Europoje, sugebėjo kirsti tris valstybines sienas.

Vidaus reikalų ministras sako, kad šalis tiesiog neturi įstatymų, kokius turi kitos valstybės, ir ragina rinkėjus nebijoti griežtinti apsaugos priemones – antai leisti įrengti daugiau stebėjimo kamerų. Dar nuo nacių, o vėliau komunistinės slaptosios policijos Štazi laikų visuomenė priešinasi saugumo priemonėms, nors kitose Europos šalyse jos tampa vis labiau įprastos.

Ministras ragina centralizuoti ir policiją, ir saugumo tarnybas. Dabar kiekviena iš šešiolikos žemių turi savo policijos pajėgas ir savo saugumo tarnybą, o federalinių institucijų galios ribotos, antai federalinė policija budi tik stotyse, oro uostuose ir pasienyje. T. de Maiziere siūlo leisti jai ir kontroliuoti eismą toliau nuo sienų, o žvalgybą apskritai centralizuoti.

Tačiau bet koks Berlyno siūlymas atimti galias iš žemių iškart susilaukia jų pasipriešinimo, kad ir kokia partija jas valdytų. Jau keli žemių ministrai paskelbė siūlymams nepritariantys, kai kurie reformą pavadino nesąmone, kiti sakė, kad neapgalvoti siūlymai tik pakerta pasitikėjimą valstybe.

Koalicijos partneriai socialdemokratai užsipuolė dešiniuosius, kad reikia pirmiau iškelti tikslus, o ne rūpintis procedūromis, kurios keleriems metams gali atitraukti dėmesį nuo nusikaltėlių ir teroristų gaudymo. Kraštutiniai dešinieji sako, kad ministras paėmė jų siūlymus, bet krikščionių demokratų vyriausybė tiesiog įrodė, kad tokių pažadų nevykdo. Net Bavarijos krikščionys demokratai sako, kad nepakanka tiesiog stumdyti įgaliojimų.

Kol vieni kaltina kanclerę Angelą Merkel, nesuvaldant migrantų antplūdžio, kiti piktinasi, kad jų teisės pažeidinėjamos. Po šiemet beveik be incidentų Kelne praėjusio Naujųjų metų sutikimo policija sulaukė kritikos, kad diskriminuoja tamsaus gymio piliečius, kai apsupo į aikštę iš stoties norėjusią eiti maždaug tūkstančio, daugiausiai šiaurės afrikiečių, žmonių grupę.

Kai paaiškėjo, kad Berlyno išpuolį surengė tunisietis, kurio prieglobsčio prašymas dar vasarą atmestas, ministras siūlo nebepaleisti tų, kam prieglobstis nesuteikiamas, ir steigti federalinius sulaikymo centrus, kuriuose jie būtų laikomi paskutines kelias savaites iki ištrėmimo. Dabar už deportavimus irgi atsakinga žemių valdžia. Be to, ministras siūlo pripažinti saugiomis visas šalis, kur galima rasti saugią vietą su žmoniškomis ir saugiomis sąlygomis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...