captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tarptautinės kliūtys D. Trumpo ekonominiam planui

Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui neturėtų kilti didesnių kliūčių imtis įgyvendinti savo ekonominę programą šalies viduje. Atsižvelgiant į tai, kad respublikonai turi daugumą abiejuose Kongreso rūmuose, jis greičiausiai išvengs politinės aklavietės, dėl kurios šios institucijos darbas buvo paralyžiuotas pastaruosius šešerius metus. Tačiau Jungtinių Valstijų ekonomika neegzistuoja vakuume. Jei D. Trumpas nori užtikrinti žadėtą spartų ekonomikos augimą ir finansinį stabilumą, jam reikės užsienio šalių pagalbos, leidinyje „Project Syndicate“ rašo ekonomistas Mohamedas A. El-Erianas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

D. Trumpas įvardijo tokius savo strategijos pagrindinius elementus: investicijos į infrastruktūrą, mokesčių reforma ir reguliavimo mažinimas, siekiant paskatinti JAV ekonomikos augimą. Būdamas tikras, kad jo planas gali būti įgyvendintas taip, kaip numatyta, D. Trumpas apibrėžė plataus užmojo planus, įskaitant iki 4 proc. BVP augimą.

Kol kas atrodo, kad investuotojai juo patikėjo. Darydami prielaidą, kad būsimoji D. Trumpo administracija vis dėlto susilaikys nuo prekybos karų, jie greitai įvertino optimistines perspektyvas, kad realus ekonomikos augimas bus spartesnis, infliacija didesnė ir kad į finansų rinkas pateks daugiau pinigų. Tai JAV federaliniam rezervui suteikė galimybę normalizuoti savo pinigų politiką – jis ne tik 25 baziniais punktais padidino palūkanų normą, bet ir nurodė, kad šis procesas 2017 m. paspartės.

Todėl, atrodo, rinkos patikėjo, kad JAV palaipsniui baigsis užsitęsęs netradicinės pinigų politikos laikotarpis ir kad ją pakeis laisvesnė fiskalinė politika, kuri bus derinama su augimą skatinančiomis struktūrinėmis reformomis. Prezidentas Barackas Obama siekė taikyti panašų požiūrį, tačiau jo iniciatyvos įklimpo labai susiskaidžiusiame Kongrese, rašo ekonomistas M. A. El-Erianas.

Viltis, kad D. Trumpui šiuo atžvilgiu seksis geriau, lėmė teigiamą reakciją rinkose. Išaugo biržų indeksai, visų pirma finansinių ir pramonės įmonių akcijų kainos, išaugo JAV vyriausybės obligacijų palūkanų normos, o dolerio kursas pakilo iki lygio, kokio ši valiuta nebuvo pasiekusi nuo 2003 m.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kitoms didžiosioms ekonomikoms, visų pirma Europoje ir Azijoje, gali būti daug sunkiau nei JAV suderinti savo politikos priemones, nes šiuo metu jų politikai būdinga per daug laisva pinigų politika, nepakankamai sparčios struktūrinės reformos, o kai kuriais atvejais ir per daug griežta fiskalinė politika. Jei jos nesugebės pritaikyti savo politikos priemonių, tai, Federaliniam rezervui toliau didinant palūkanų normą, investuotojai bus linkę parduoti Vokietijos ir Japonijos obligacijas ir pradėti pirkti pelningesnius JAV vertybinius popierius. Su tuo susijęs kapitalo nutekėjimas į JAV dar labiau paskatins dolerio brangimą.

Nors JAV ekonomikos būklė daug geresnė nei daugumos kitų išsivysčiusių ekonomikų, ji dar nėra pakankamai sustiprėjusi, tad pabrangusi šalies valiuta ilgainiui pakenktų šalies tarptautiniam konkurencingumui, o atitinkamai ir platesnėms ekonominėms perspektyvoms, mąsto ekonomistas. Tokia rizika auga dar ir dėl to, kad minėti procesai galėtų paskatinti D. Trumpo administraciją įgyvendinti savo protekcionistinius pažadus, o tai galėtų pakirsti rinkų ir verslo pasitikėjimą ir, jei būtų nueita pakankamai toli, netgi paskatinti didžiąsias JAV prekybos partneres imtis atsakomųjų priemonių.

Reuters/Scanpix nuotr.

Kad Trumpo ekonominę politiką būtų įmanoma įgyvendinti, ekonomiškai galingiausios pasaulio šalys, visų pirma Vokietija (didžiausia ir įtakingiausia Europos ekonomika), taip pat Kinija ir Japonija (atitinkamai antra ir trečia pagal dydį ekonomikos pasaulyje), turi taip pat imtis labiau augimą skatinančios politikos. Jos turėtų greitai įgyvendinti ekonomikos augimą skatinančias struktūrines reformas ir taip paremti monetarinio skatinimo priemones. Be to, Vokietija turėtų vykdyti laisvesnę fiskalinę politiką ir taikyti daugiau nuolaidų, kad būtų galima veiksmingiau sumažinti iš krizės neišsivaduojančios Graikijos skolas.

D. Trumpo nelaimei, kitos šalys šiuo metu neatrodo pasirengusios taip radikaliai keisti politikos kryptį. Todėl naujai paskirti D. Trumpo ekonominės komandos nariai turėtų ne tik imtis įgyvendinti išrinktojo prezidento augimo skatinimo politiką šalies viduje, bet ir užmegzti tiesioginius kontaktus su kolegomis Vokietijoje, Kinijoje ir Japonijoje, siekiant užtikrinti geresnį tarptautinės politikos koordinavimą.

Vokietija, Kinija ir Japonija turi rimtų priežasčių sutikti su tokiu požiūriu. Akivaizdu, kad pinigų masės didinimas neatneša numatytos naudos, auga netiesioginės žalos ir nenumatytų padarinių pavojus, o ekonomikos augimą skatinančios struktūrinės reformos vėluoja. Padėdamos JAV užtikrinti sveiką ir tvarų augimą, minėtos šalys netiesiogiai paskatintų teigiamus procesus savo pačių ekonomikoje. Tai padėtų išvengti scenarijaus, kai D. Trumpo administracija, susidūrusi su politiniu spaudimu, galėtų pagrasinti imtis protekcionistinių priemonių, todėl išaugtų pavojus, kad kils prekybos karas, nuo kurio nukentėtų beveik visi.

Nepaisant neapibrėžtumo, susijusio su būsimu D. Trumpo prezidentavimu, viena yra tikra, bent jau vertinant formaliai, – jis turi gerų galimybių užtikrinti spartesnį JAV ekonomikos augimą. Tačiau jam ir jo komandai prireiks nemažai laiko, kad panaikintų galimas tarptautines kliūtis sėkmingam savo planų įgyvendinimui.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...