captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įtampa dėl Rusijos neslopsta: Švedijos valdžia rengiasi karui

Švedijos valdžia išplatino nurodymus vietos pareigūnams su prašymu parengti civilinės gynybos infrastruktūrą ir procedūras, kurių prireiktų „karo atveju“ – esą toks pasiruošimas būtinas augant įtampai dėl galimos Rusijos agresijos, skelbia „The Independent“.
TT Newsagency/Scanpix nuotr.
TT Newsagency/Scanpix nuotr.

Švedijos Pilietinės nenumatytų atvejų agentūros (MSB), pavaldžios šalies gynybos ministerijai, pareigūnai išsiuntė oficialus laiškus visų šalies teritorinių vienetų saugumo vadovams, kuriuose teigia, kad jie privalo būti pasirengę potencialiems kariniams konfliktams ir kitoms krizinėms situacijoms.

Ekspertai teigia, kad tokia MSB iniciatyva – savotiškas bandymas grįžti prie Šaltojo karo laikų „Bendrosios gynybos strategijos“, apie kurią vėl prabilta praeitais metais, reaguojant į „sudėtingėjančią situaciją tarptautinėje arenoje“ ir „vis didėjančią įtampą artimiausioje kaimynystėje“.

Laiške teigiama, kad šiuo sudėtingu metu būtinas „bet kokių veiksmų operatyvumas, gebėjimas per itin trumpą laiką priimti sprendimus, dalintis informacija, užtikrinti krizių komunikaciją, lankstumą, tvirtumą ir reikiamą slaptos informacijos apdorojimą“, laišką cituoja Švedijos dienraštis „Svenska Dagbladet“ (SvD).

Apie „totalforsvarsplaneringen“ arba „Bendrosios gynybos strategijos“ atgimimą buvo pranešta 2015 metų gruodį. Strategijoje išdėstyta, kad valstybės gynimas nuo agresijos iš užsienio privalo apimti tiek ekonomines, tiek civilines priemones, jau nekalbant apie karinius veiksmus.

MSB, kuris atsakingas už civilinę apsaugą, visuomenės saugumą, krizinių situacijų valdymą ir civilinę gynybą, tvirtina, kad toks pasirengimas nereiškia, kad Švedija iš tikrųjų ruošiasi karui.

MSB atstovas Magnusas Dyberg-Ekas žiniasklaidai sakė, kad laiškas su instrukcijomis išsiųstas reaguojant į padidėjusį grėsmės mastą.

„Nauja tai, kad saugumo situacija mūsų regione pablogėjo, tad turime būti tikri, kad esame pasirengę karui ir konfliktui. Tokius laiškus su instrukcijomis išsiuntinėjome, nes vietos valdžioms būtinas tikslus planas, kaip elgtis krizės akivaizdoje. Ši strategija nėra nauja – mes ją naudojome ir Šaltojo karo metais, o dabar ketiname gerinti veiksmų koordinavimą civilinės gynybos sektoriuje“, – teigia MSB atstovas.

Jo kolega Svante Wergeris tam pačiam dienraščiui sakė: „Neturime jokių indikacijų, kad karo pavojus realus, tačiau turime šalies valdžios leidimą ir įpareigojimą imtis jo prevencinių priemonių.“

Kai naujai iniciatyvai 2015 metais buvo pritarta pirmąjį kartą, Švedijos ministras pirmininkas Stefanas Loftenas pabrėžė, kad saugumo situacija pablogėjo, o pagrindine to priežastimi jis įvardijo Rusijos keliamą pavojų.

Rusijos agresija ir Ukrainos destabilizavimas kelia rimtą grėsmę visos Europos saugumui – tai didžiausias toks iššūkis nuo pat Šaltojo karo pabaigos“, – Švedijos parlamentui tada kalbėjo premjeras.

„Rusijos įvykdyta Krymo aneksija – tarptautinės teisės pažeidimas. Valstybių sienos neturi būti keičiamos jėga. Mūsų parama Ukrainai – tiek politinė, tiek ekonominė – bus tiekiama ir toliau. Siekiant deramai reaguoti į iššūkius, kuriuos kelia besikeičianti saugumo politikos situacija, kuriama nauja ir moderni bendroji saugumo strategija“, – sakė Švedijos ministras pirmininkas.

Skelbiama, kai kurių vietos valdžių atstovai skundžiasi, esą Švedijos valdžios planai nerealistiški. Jie teigia neįsivaizduojantys, kaip pavyks juos finansuoti. Kol kas neaišku, ar bus gautas centrinės valdžios finansavimas.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...