captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ar V. Putinas ir Sh. Abe gali pakeisti Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono galios dinamiką?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atvyksta pirmojo vizito į Japoniją per 11 metų, ir Tokijas tikisi, kad Japonijai pavyks padaryti pažangą siekiant iš Rusijos susigrąžinti Kurilų salas, kurias Sovietų Sąjunga užgrobė praėjus trims dienoms po to, kai Japonija kapituliavo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, rašo CNN žurnalistas Bradas Lendonas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pastaruosius 71 metus tai yra opus Japonijos ir Rusijos santykių klausimas, su kurio sprendimu susijusias galimybes tiek Maskva, tiek Tokijas tikisi išnaudoti, kad įtvirtintų savo saugumo ir ekonominius interesus Ramiojo vandenyno regione.

V. Putinas siekia sustiprinti ryšius su Azijos šalimis, vykdydamas tai, ką analitikai vadina Rusijos atsigręžimo į Rytus politika, kurią lėmė JAV ir Europos sankcijos Rusijai dėl Krymo aneksijos.

Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe mano, kad susitarimas su Rusija Japonijai suteiktų galimybių pasinaudoti gausiais Rusijos Tolimųjų Rytų regiono ištekliais, o kartu ir įgyti tam tikrą pranašumą konkurencijoje su savo varžove Kinija, kuri šiuo metu importuoja didelę tų išteklių dalį.

56 Kurilų salų grandinė driekiasi į šiaurę nuo Japonijos šiaurinės Hokaido salos iki Rusijos Kamčiatkos pusiasalio. Jos tapo Rusijos dalimi, kai Sovietų Sąjunga subyrėjo 1991 m.

Japonija teigia, kad keturios iš tų salų yra jos „Šiaurinės teritorijos“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Strateginiai sąsiauriai

Kurilai saugo Rusijos karinio laivyno jūrų kelius tarp Ochotsko jūros vakaruose ir atviro Ramiojo vandenyno rytuose.

Tuometinė Sovietų Sąjunga užėmė šias salas 1945 m., praėjus vos devynioms dienoms po to, kai Jungtinės Valstijos numetė antrąją atominę bombą ant Nagasakio miesto, tad sugniuždyta Japonija nebuvo pajėgi apsiginti.

Tokijas mano, kad dabar yra gera proga susigrąžinti salas, nes V. Putinas nori užsitikrinti ekonominių investicijų salose ir visame menkai išsivystytame Rusijos rytiniame pakraštyje.

Tačiau daugelis analitikų, kaip rašo CNN žurnalsitas, Sh. Abei pataria nesitikėti, kad netrukus bus pasirašyta seniai laukta taikos sutartis, arba kad Rusija atsisakys salų kontrolės.

Priežastys yra dvi. Pirmoji – salų karinė reikšmė Rusijai. Salos saugo jūrų kelius, kurie gyvybiškai svarbūs Rusijos Ramiojo vandenyno laivynui. Be to, Rusijos sumontuota įranga salose jai suteikia galimybę stebėti JAV ir Japonijos karinio laivyno judėjimą netoli Rusijos šiaurės rytų pakrantės. „Rusijos manymu, Ochotsko jūra turi likti Rusijos vidine jūra, o to šalis negalėtų užtikrinti, jei salos būtų perduotos Japonijai“, – teigė buvęs aukštas JAV Ramiojo vandenyno pajėgų pareigūnas profesorius Carlas Schusteris.

Antra, V. Putino Rusijai nėra įprasta atiduoti savo teritorijas kitiems.

„Sunku įsivaizduoti, kad V. Putinas su Japonija pasirašytų susitarimą net dėl kelių salų perdavimo, nes šiuo metu Rusijos politikoje vyrauja nacionalistinės nuotaikos“, – teigė Ohajo universiteto mokslinis bendradarbis Gerry Hudsonas.

Reuters/Scanpix nuotr.

V. Putino Azijos strategija

Analitikų teigimu, derybos dėl salų atitinka V. Putino strategiją Azijoje, pagrįstą pastangomis išnaudoti net ir nedidelius nesutarimus įvairiose sąjungose ir šiek tiek sudrumsti vandenį, kad Rusija gautų diplomatinės ekonominės naudos, nepažadėdama nieko konkretaus.

„Rusijos pusė salas naudoja kaip diplomatinį įrankį. Jie nesiruošia išspręsti salų klausimo, – sako Tokijo Temple universiteto politikos mokslų profesorius Jamesas Brownas. – Juk gali būti, kad Japonijos noras turėti reikalų su Rusija išgaruotų, kai tik jie atgautų salas.“

Be to, derybomis su Japonija siunčiama žinia Vašingtonui, mano buvęs JAV diplomatas ir Vašingtone įsikūrusio RAND instituto bendradarbis Williamas Courtney. „Rusija tikisi susilpninti Japonijos visuomenės paramą JAV karinėms bazėms bei pajėgų dislokavimui Japonijoje ir šalies karinės parengties didinimui“, – teigė jis.

Koks Rusijos vaidmuo Ramiojo vandenyno regione?

Jei Rusija netektų Kurilų kontrolės, salomis galėtų pradėti naudotis JAV karinės pajėgos, palaikančios gynybinius ryšius su Japonijos savigynos pajėgomis.

Todėl JAV būtų lengviau stebėti Rusijos povandeninius laivus, kurie JAV pajėgoms Ramiajame vandenyne kelia didžiausią grėsmę.

Ramiajame vandenyne Rusijos povandeninių laivų keturis kartu daugiau nei antvandeninių karo laivų.

„Per įprastinį konfliktą Rusijos povandeninio laivyno pajėgos Ramiajame vandenyne galėtų grėsti JAV ir Japonijos karinėms jūrų pajėgoms“, – sakė W. Courtney.

Smūgis Kinijai?

Neseniai Rusija surengė karinius mokymus su Kinija Pietų Kinijos jūroje ir palaiko glaudžius ryšius su Pekinu.

Nuo 2000 m. V. Putinas Kinijoje apsilankė bent 10 kartų, įskaitant ryškų dvišalių santykių epizodą, kai Rusijos prezidentas stovėjo greta Kinijos prezidento Xi Jinpingo per karinį paradą, skirtą paminėti Antrojo pasaulinio karo pabaigos septyniasdešimtąsias metines.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nepaisant viso to, V. Putinas nerimauja dėl Kinijos įtakos Rusijos Tolimųjų Rytų plėtrai, sako analitikai. Šiuo metu Japonija Rusijai kelia mažiau nerimo.

Pasak buvusio Japonijos ekonomikos ministerijos pareigūno Juno Okumuros, Japonija neturi branduolinių ginklų, ji neužtvindys Rusijos Tolimųjų Rytų savo darbininkais, be to, šalys neturi sausumos sienos.

Būtent todėl V. Putinas lankosi Japonijoje. Jis mieliau priimtų Japonijos paramą ekonominei plėtrai, nei Kinijos investicijas.

„Rusijoje Kinijos baiminamasi daugiau nei šimtą metų, geltonosios ordos – net daugiau nei tūkstantį. O Japonija – tikrai patikimas partneris“, – sakė J. Okumura.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...