captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pietų Korėjos įstatymų leidėjai pritarė prezidentės apkaltai

Pietų Korėjos įstatymų leidėjai po korupcijos skandalo pritarė prezidentės Park Geun-hye apkaltai, praneša BBC.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Po šio sprendimo šalies lyderės dideli vykdomieji įgaliojimai perduoti premjerui.

Nacionalinėje asamblėjoje 234 nariai balsavo už pritarimą apkaltai, 56 – prieš, dar 7 biuleteniai buvo sugadinti. Tai reiškia, kad prezidentės apkaltai pritarė ir kai dalis jos vadovaujamos „Saenuri“ partijos narių.

Prezidentei pašalinti reikėjo 200 parlamentarų balsų.

Opozicija: piliečiai jau įvykdė apkaltą

Prieš balsavimą valdančiosios partijos pirmininkas sakė, kad nušalinti prezidentę reikštų šalį nuvaryti į politinę suirutę.

„Šiuo metu, kai net nėra teismo nuosprendžio, o speciali tyrėjų grupė tik pradėjo tyrimą, mūsų parlamentas priims skubotą sprendimą sustabdyti prezidentės įgaliojimus, o ji atlieka tiek šaliai svarbių pareigų. Parlamentas sprendžia tik iš to, ką liudijo suinteresuoti asmenys ir kuo spekuliavo žiniasklaida“, – teigė valdančiosios partijos pirmininkas Li Jung-Hjun.

Tačiau didžioji dalis parlamentarų mano, kad tolesnis prezidentės buvimas valdžioje tik didina sumaištį šalyje.

„Apkalta yra vienintelis būdas sutvarkyti šalies gyvenimą ir nuraminti ekonomiką. Mūsų piliečiai jau įvykdė apkaltą prezidentei. Jeigu parlamentas nesugebės įvykdyti piliečių valios ir pašalinti prezidentės, mūsų šalis patirs neįsivaizduojamo dydžio krizę“, – prieš balsavimą teigė opozicinės partijos lyderė.

Gatvėse – džiugi nuotaika

Pati prezidentė iš pradžių viešai nekalbėjo, o sušaukė vyriausybės pasitarimą, po kurio teigė atsiprašanti už šalyje sukeltą chaosą ir iš valdžios pasitrauksianti pagal Konstitucijoje numatyta tvarką.

„Iškilmingai priimu parlamento ir šalies gyventojų balsą bei nuoširdžiai tikiuosi, kad šis nesusipratimas bus greitai išspręstas“, – sakė nušalintoji Pietų Korėjos prezidentė.

Pietų Korėjos prezidentė yra įtariamoji politinės korupcijos byloje, kurioje jos artima padėjėja, gavusi „Korėjos Rasputino“ pravardę, įtariama ėmusi kyšius iš didžiųjų šalies kompanijų, tarp kurių yra ir „Samsung“.

Kyšiai buvo imami kaip parama su nušalintąja prezidente susijusiems fondams, mainais už naudingus vyriausybės sprendimus.

Šie įvykiai privertė į gatves protestuojant išeiti milijoninę minią pietų korėjiečių. Didelė minia protestavo ir prie parlamento, dalis buvo atvažiavę su traktoriais.

Parlamentui nusprendus pašalinti prezidentę, gatvėse įsivyravo džiugi nuotaika.

Prezidentės veiklą palankiai vertina vos 5 procentai korėjiečių, o apie 80 procentų nori, kad jai būtų įvykdyta apkalta.

Dar gali grįžti į valdžią

Jei Konstitucinis Teismas pritars šiam nutarimui,

Dabar per 180 dienų Konstitucinis teismas, sudarytas iš 9 teisėjų, peržiūrės visą bylą.

Tam, kad apkalta būtų galutinai įvykdyta ir prezidentė visam laikui pašalinta iš pareigų, mažiausiai 6 teisėjai turi balsuoti už.

Tiesa, jeigu šalies Konstitucinis teismas nepatvirtins apkaltos proceso, Park Geun-hye dar gali grįžti į valdžią

Taip jau įvyko 2004 metais. Tuomet parlamentas įvykdė apkaltą tuomečiam prezidentui, tiesa, Konstitucinis teismas atšaukė jų sprendimą.

Pagrindinis skirtumas tarp šių dvejų atvejų tas, kad tada šalies gyventojai palaikė prezidentą ir rengė protestus, norėdami, kad jis liktų valdžioje, o Park Geun-hye korėjiečiai valdžioje matyti nenori.

Jeigu teismas pripažins apkaltą, nauji rinkimai bus surengti per 60 dienų.

Bent 180 dienų laikinuoju šalies vadovu bus ministras primininkas, kurio galios Pietų Korėjoje labiau simbolinės. Tiesa, dabartinis ministras pirmininkas buvo paskirtas prieš metus, kai jo pirmtakas buvo priverstas pasitraukti dėl įtarimų korupcija.

Taigi, Hwang Kyo-ahn pakeitė korupcija įtariama premjerą, o dabar pakeis korupcija Įtariamą prezidentę.

Pietų Korėjos partnerės ir kaimynės teigia, kad Park Geun-hye atstatydinimas neturėtų sugadinti šalių bendradarbiavimo. Tokijas sako, kad Seulas ir toliau išlieka svarbiausiu jų kaimynu. Kinija teigia, kad nušalintoji prezidentė leido Jungtinėms Valstijoms dislokuoti raketų sistemas THAAD, kam Pekinas labai priešinasi. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...