captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos socialdemokratijos viltis – proeuropietiškas Rumunijos premjeras

Daugelio Europos Sąjungos valstybių centro kairiesiems svirduliuojant ant liepto galo, vilties Europos socialdemokratijai teikia tai, kad Rumunijos ministru pirmininku netrukus galbūt taps Liviu Dragnea, britų naujienų portale independent.co.uk rašo politikos apžvalgininkas, buvęs Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministras Denisas MacShane`as.
Liviu Dragnea „Facebook“ paskyros nuotr.
Liviu Dragnea „Facebook“ paskyros nuotr.

Po to, kai Bulgarija ir Moldova į aukščiausius šalies postus išsirinko proputiniškus veikėjus, Europa gali kiek atsikvėpti, nes panašu, kad Rumunija pasuks kitu – Europos ir NATO vertybėmis pagrįstu – keliu. Gruodžio 11 d. Rumunijoje vyks nacionaliniai rinkimai, ir nemažai šansų tapti naujuoju šalies ministru pirmininku turi socialdemokratas Liviu Dragnea.

52-ejų L. Dragnea – aistringas žvejys, pagal išsilavinimą – inžinierius, o pagal veiklos pobūdį – ilgametis pokomunistinės Rumunijos vietos ir regiono lygmens politikas, išmėginęs, be kita ko, ir ministro kėdę. Jo labiausiai vertinamas laimikis – karpis. Įtikinti jaukiai dumble įsitaisiusią tingią žuvį čiupti jauką – nelengva užduotis. L. Dragnea tikisi, kad, visoms ES valstybėms narėms srebiant D. Trumpo ir „Brexit“ košę, jis sugebės, pabrėždamas Rumunijos ištikimybę Europos ir NATO vertybėms, įtikinti Europą, kad Rumunija pasitikėti verta.

L. Dragnea planuose ­– į socialinę gerovę orientuotos reformos

Kalbėdamas Stokholme, kur dalyvavo susitikime su Švedijos ministru pirmininku socialdemokratu Stefanu Lofvenu (D. MacShane`as primena, kad Švedijos kairieji – vis dar pagrindinis šiuolaikiškos ES socialdemokratijos etalonas), L. Dragnea pristatė ambicingą, investicijomis į socialinę gerovę pagrįstos ir į rinką orientuotos ekonomikos reformos programą.

Rumunijos ekonomika – viena iš gyvybingiausių dabartinėje ES. Per pastaruosius penkerius metus šios šalies ekonomika išaugo 25 proc., o šiemet, kaip prognozuojama, jos augimas sieks 5 proc. Šalies skolos ir deficito rodikliai nesikėsina peržengti ES sutartimi nustatytų ribų ir yra gerokai mažesni nei, pavyzdžiui, „Brexit“ ištiktoje Britanijoje. L. Dragnea sieks sukurti valstybės investicijų fondą, po savo sparnu priglobsiantį apie 200 bendrovių, iš dalies vis dar priklausančių valstybei, ir padės joms pasirengti žengti į akcijų rinką.

Jis planuoja įvesti nulinį dividendų apmokestinimą, o pirmajam šimtui tūkstančių eurų, kurį uždirbs mažosios ir vidutinės įmonės, netaikyti pelno mokesčio. Be to, jis ketina mažinti PVM, o nekilnojamojo turto sandorius skatins nuliniu PVM.

Įgyvendindamas socialinę programą, L. Dragnea žada priedus prie minimalios algos ir mokesčių lengvatas, kurių vertė sieks maždaug 300 eurų, už kiekvieną vaiką, kurio mokyklos lankomumas bus ne mažesnis kaip 90 proc.

Prancūzijoje dirba daugiau gydytojų rumunų nei pačioje Rumunijoje, todėl L. Dragnea ir jo komanda ketina daug dėmesio skirti medicinos srities investicijoms – Bukarešte planuojama pastatyti milžiniško dydžio ligoninę su universitetine medicinos mokykla, farmacijos tyrimų centru ir specializuotomis klinikomis. Be to, siekiant patobulinti 20 mln. rumunų aptarnaujančią sveikatos priežiūros sistemą ir paskatinti medicinos mokslus baigusius jaunuolius neišvykti iš šalies, bus įsteigti dar aštuoni mažesnės apimties regioniniai medicinos centrai.

Žadama geriau saugoti ES sieną ir tvirtai ginti savo piliečių interesus

Jo tvirtinimus, esą Rumunija yra pajėgi padėti apsaugoti ES išorės sienas, palankiai įvertins Briuselis ir Berlynas. „Rumunijos siena su ne ES valstybėmis driekiasi 2 700 km, – sako L. Dragnea, – ir mes pasirengę investuoti, kad užtikrintume, jog Rumunija netaptų tranzito maršrutu nei vienam asmeniui, bandančiam į ES patekti neteisėtai.“ Tačiau kartu jis tikina, kad Rumunijos visuomenė yra tolerantiška užsieniečiams, ir teigia, kad „šalyje neegzistuoja nei antisemitinė, nei ksenofobinė, nei ekstremistinė politika“.

Kaip pastebi D. MacShane`as, apie „Brexit“ L. Dragnea kalba diplomatiškai, tačiau akivaizdu, kad Rumunija nebus pakanti bet kokiai rumunų diskriminacijai Britanijoje po to, kai bus baigtos visos „Brexit“ procedūros. Britanijoje šiuo metu gyvena maždaug 178 tūkst. rumunų. Kad vaizdas būtų išsamesnis, Ispanijoje jų dabar 1,2 mln., Italijoje – 708 tūkst., Vokietijoje – 400 tūkst.

Pasak L. Dragnea, nerimą jam kelia Europoje vis stiprėjančios „išcentrinės jėgos“. Jis neišskiria nei „Brexit“, nei įvairių pasigirstančių pageidavimų surengti prieš ES ar eurą nukreiptą referendumą, tačiau pripažįsta, kad „visi ES pareigūnai privalo suprasti, jog ekonominė ir kitų sričių politika turi būti įgyvendinama tam, kad duotų naudos Europos piliečiams, o ne tam, kad tarnautų ES institucijų įvaizdžiui“.

Savo meškeres pasidėjęs į šalį, L. Dragnea, vildamasis kelerius ateinančius metus dominuoti šalies valdžioje, atrodo ramus, metodiškas ir tikras, kad Rumunijos žvilgsnis kryps į Vakarus – Italiją, Prancūziją, Ispaniją ir Britaniją. Jo pernelyg nedomina bičiulystė su Višegrado Europa – Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekija, iš kurių pirmos trys dabar atsidūrusios nepakančių, nacionalistiškai nusiteikusių ir islamofobijos kankinamų lyderių, labiau linkusių kritikuoti ES, nei ją remti, rankose.

L. Dragnea neabejoja, kad Rumunija liks ištikima ES ir žingsnis po žingsnio taps modernia ekonomika, nesitaikstančia su netolerancija ir antisocialiu neoliberalizmu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...