captcha

Jūsų klausimas priimtas

Austrijoje prasidėję prezidento rinkimai gali atvesti į valdžią kraštutinės dešinės atstovą

Austrai sekmadienį grįžo į balsavimo apylinkes per įdėmiai stebimus prezidento rinkimus, kurie gali pirmąkart Europos Sąjungoje iškelti į valdžią kraštutinėms dešiniosioms jėgoms atstovaujantį veikėją ir sustiprinti prieš sistemą nukreiptą bangą, apėmusią daugelį valstybių.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Šiuos pakartotinius rinkimus tikisi laimėti griežtąją liniją palaikančios Laisvės partijos (FPÖ) kandidatas Norbertas Hoferis. Per gegužę vykusių Austrijos prezidento rinkimų antrąjį turą jis nedideliu skirtumu pralaimėjo Žaliųjų partijos remiamam Alexander`ui van der Bellenui, bet tąsyk rezultatai buvo atšaukti dėl balsų skaičiavimo pažeidimų.

Didžiosios Britanijos birželį įvykusiame referendume priimtas apsisprendimas trauktis iš ES ir daugelį nustebinusi Donaldo Trumpo pergalė lapkritį įvykusiuose JAV prezidento rinkimuose sustiprinto iškalbaus šaunamųjų ginklų entuziasto 45 metų N. Hoferio pozicijas. Jis prisiekė „atsikratyti apdulkėjusios sistemos“, siekti artimesnių santykių su Rusija ir kovoti su „centralizuojančia Briuselio galia“.

„Norime būti ES dalimi, bet neprarasti savo tapatybės“, – naujienų agentūrai AFP Vienoje sakė rinkėjas Helwigas Leibingeris, penktadienį dalyvavęs paskutiniame N. Hoferio kampanijos mitinge.

„Norime vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado, kuris duotų teisingus įsakymus“, – pridūrė jis.

Nors Austrijos prezidento institucija yra daugiausia reprezentacinė, stebėtojai baiminasi, kad N. Hoferio pergalė sukeltų domino efektą kitais metais vyksiančiuose rinkimuose Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose.

Dešiniojo ir kairiojo sparno populistams visoje Europoje buvo naudingas augantis nerimas dėl globalizacijos, multikultūralizmo, didėjančios nelygybės ir taupymo priemonių.

Balsavimas Austrijoje vyks tą pačią dieną kaip ir svarbus referendumas Italijoje, kuris gali išversti iš posto premjerą Matteo Renzi ir pakurstyti sumaištį Bendrijoje, kuri jau anksčiau susilpnėjo dėl Didžiosios Britanijos referendume birželį ištarto „taip“ pasitraukimui iš ES.

„Gruodžio 4-ąją Austrijoje ir Italijoje vykstantys nacionaliniai balsavimai Europoje kelia apčiuopiamą baimę, kad... tai bus diena, kai ėmė griūti dangus“, - neseniai rašė finansų dienraštis „Financial Times“.

ES vadovai taip pat nerimauja, kad N. Hoferio pergalė gali į valdžią vėl atvesti jo vadovaujamą populiarią FPO, įkurtą buvusių nacių.

„Protas, ne kraštutinumai“

Rinkimų apylinkėse duris atvėrė 7 val. val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir dirbs iki 17 val. (18 valandos). Teisę balsuoti turi 6,4 milijonai rinkėjų. Balsavusių rinkėjų apklausų rezultatų laukiama tuojau po balsavimo pabaigos.

Kaip rodo naujausios apklausos, N. Hoferį, vadinamą kraštutinių dešiniųjų draugišku veidu, remia beveik tiek pat žmonių, kaip ir buvusį Žaliųjų partijos vadovą A. van der Belleną. Šis 72-erių politikas, rinkimuose dalyvaujantis kaip nepriklausomas kandidatas, gegužę laimėjo vos 31 tūkst. balsų persvara.

Pakartotiniai rinkimai užbaigs 11 mėnesių trukusį kampanijos maratoną, kuris, pagal Austrijos standartus, buvo itin bjaurus.

N. Hoferio plakatai daug kur buvo apipaišyti Hitlerio ūsais, o A. van der Belleno – išteplioti šuns išmatomis. Pastarojo kandidato apsauga buvo sustiprinta dėl grasinimų jį nužudyti.

Abu kandidatai šeštadienį paskelbė vaizdo kreipimusis, ragindami austrus balsuoti, nepaisant didėjančio rinkėjų nuovargio.

A. van der Bellenas teigė, kad žmonės turėtų vadovautis „protu, ne nukrypti į kraštutinumus“.

N. Hoferis savo ruožtu ateities kartoms žadėjo „saugią Austriją“.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatas stengėsi vengti ugningos retorikos ir dėmesį telkė visuomenės baimėms dėl rekordinės imigracijos ir augančio nedarbo.

Nugludintas stilius padėjo jam laimėti pirmajame balsavimo ture balandį ir iš tolesnės kovos sensacingai pašalinti dviejų pagrindinių centro partijų, Austrijos politikoje dominavusių nuo 1945 m., kandidatus.

Nusivylę rinkėjai „telkiasi aplink populistinius judėjimus ir jų siūlomus lengvus sprendimus“, politikos analitikas Thomas Hoferis pasakojo AFP.

Ką gali atnešti N. Hoferio pergalė, tebėra neaišku. Jis siekia labiau šveicariško stiliaus tiesioginės demokratijos, įskaitant galimybę surengti referendumą dėl Austrijos narystės ES, jei į Bendriją įstos Turkija arba jei blokas taps labiau centralizuotas.

N. Hoferis teoriškai gali pasinaudoti iki šiol dar niekada nepritaikytomis galiomis ir paleisti koalicinę vyriausybę.

Labiau tikėtina, kad jo pergalė gali paskatinti dvi pagrindines partijas nutraukti stringantį bendradarbiavimą ir inicijuoti naujus rinkimus, kas būtų naudinga apklausose pirmaujančiai FPO.

2000 metais daugiau kaip 150 tūkst. žmonių išėjo į Vienos gatves ir protestavo prieš FPO, kuriai tuomet vadovavo dabar jau velionis SS gerbėjas Jorgas Haideris, ir jos koaliciją su konservatyviąja Liaudies partija.

Tačiau stebėtojai teigia, kad kraštutinių dešiniųjų atėjimas į valdžią dabar gali nesukelti tokios pat neigiamos reakcijos, nes populistai įsitvirtina visame žemyne.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...