captcha

Jūsų klausimas priimtas

F. Fillonas tapo Prancūzijos dešiniųjų kandidatu į prezidentus

Buvęs Prancūzijos premjeras Francois Fillonas, konservatyvių pažiūrų reformų šalininkas, žadantis mažinti valstybinį sektorių, sekmadienį laimėjo dešiniųjų pirminius rinkimus, didele persvara įveikęs savo varžovą Alainą Juppe, ir taps savo partijos kandidatu į prezidento postą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

62 metų F. Fillonas dabar laikomas labiausiai tikėtinu pretendentu į Prancūzijos vadovo postą, laimėjęs pirmąkart surengtus JAV stiliaus pirminius rinkimus, per kuriuos buvo renkamas Respublikonų partijos ir jos sąjungininkių kandidatas.

Beveik galutiniai rezultatai, gauti suskaičiavus balsalapius 9 915 rinkimų apylinkėse iš 10 229, rodo, kad jis surinko 66,5 proc. balsų.

Pergalės kalboje šis ralio lenktynininkas mėgėjas sakė „sudraskęs visus iš anksto surašytus scenarijus“, kai pagal populiarumą aplenkė savo varžovus paskutinėmis kampanijos savaitėmis.

„Prancūzija nebegali taikstytis su savo nuosmukiu. Prancūzija nori tiesos, Prancūzija nori veiksmų“, – F. Fillonas pareiškė džiūgaujantiems savo šalininkams, kai labiau centristinių pažiūrų A. Juppe pripažino pralaimėjęs.

Prancūzijos prezidento rinkimai laikomi svarbiu išbandymu pagrindinės politikos krypties partijoms po Donaldo Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose ir „Brexit“ kampanijos Didžiojoje Britanijoje: abiejose šiose šalyse nugalėjo prieš politinį elitą nukreipto pykčio balsai.

F. Fillono per du prezidento rinkimų turus ateinančių metų balandį ir gegužę tikriausiai laukia įnirtingos grumtynės su M. Le Pen – antisisteminę kandidatę, trokštančią pakartoti netikėtą D. Trumpo pergalę Amerikoje.

Jis tvirtino, kad prieš Europos Sąjungą nusistačiusios M. Le Pen pergalė reikštų „bankrotą“.

Sekmadienį vėlai vakare paskelbti dviejų apklausų rezultatai rodo, kad F. Fillonas prezidento rinkimų pirmajame rate tikriausiai surinktų daugiau balsų negu M. Le Pen, o kairiojo sparno kandidatai pagal populiarumą atsilieka nuo šios poros.

F. Fillonas žadėjo būti „visų, kas širdyse didžiuojasi esantys prancūzai“, kandidatu. Jis taip pat tvirtino padėsiantis tašką „apgailėtinai“ prezidento socialisto kadencijai.

Per antrąjį pirminių rinkimų turą balsavo apie 4 mln. žmonių – maždaug tiek pat, kaip ir per pirmąjį ratą lapkričio 20-ąją, kai F.Fillonas netikėtai surinko daugiausiai balsų iš septynių kandidatų.

Politikas, premjero poste dirbęs 2007–2012 metais, perspėjo, kad Prancūzija yra atsidūrusi „ant sukilimo slenksčio“. F. Fillonas įsitikinęs, kad jo planas panaikinti 500 tūkst. darbo vietų viešajame sektoriuje ir pailginti darbo valandas padės išjudinti vangią ekonomiką.

Šis uolus katalikas taip pat laikosi griežtos pozicijos imigrantų ir musulmonų atžvilgiu. Praeitą savaitę jis naujai atvykusiems į Prancūziją žmonėms pareiškė: „Kai ateini į kieno nors kito namus, netampi jų šeimininku.“

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...