captcha

Jūsų klausimas priimtas

EP kelia rūpestį Rusijos ir islamistų propaganda

Pastaruoju metu Europos Sąjunga (ES) patiria didėjantį propagandos spaudimą iš Rusijos bei islamistų, kuomet siekiama iškraipyti tiesą, pakurstyti baimę, sukelti abejonę ir suskaldyti Europą. Tai pažymima trečiadienį priimtoje Europos Parlamento (EP) rezoliucijoje, rašoma pranešime spaudai.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

Europarlamentarai ragina stiprinti ES strateginės komunikacijos darbo grupę, didinti visuomenės informuotumą ir gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidą, taip pat efektyviau išnaudoti socialinius tinklus atsakant į klaidinančią informaciją.

Europarlamentarai įspėja, kad Kremlius sustiprino savo propagandą po Krymo aneksijos ir hibridinio karo Donbase. Jų teigimu, Rusijos valdžia naudoja daug įvairių priemonių ir įrankių, kad sukeltų abejonių dėl demokratinių vertybių, skaldytų Europą ir ES rytinėse kaimynėse sukurtų žlugusių valstybių įspūdį. Tam pasitelkiamos ekspertų grupės, specialūs fondai (pvz., „Russkij Mir“), daugiakalbės televizijos stotys (pvz., „Russia Today“), neobjektyvios naujienų agentūros ir multimedijų tarnybos (pvz., „Sputnik“), taip pat socialinės medijos ir interneto „troliai“.

EP ragina sukurti bendrą propagandos apibrėžtį, rinkti duomenis apie jos apraiškas, taip pat pasiūlyti teisinių priemonių, kurios leistų veiksmingiau kovoti su dezinformacija ir propaganda. Kartu siūloma stiprinti ES strateginės komunikacijos darbo grupę, glaudžiau bendradarbiauti su NATO ir remti žiniasklaidos atsparumą ES kaimynystės šalyse. Atkreipdami dėmesį į „agresyvius Rusijos veiksmus“ kibernetinėje erdvėje naudojantis tarptautinės teisės spragomis, europarlamentarai skatina geriau užtikrinti ES ir jos šalių informacinių sistemų saugumą.

Rezoliucijoje pažymima, kad Kremlius skelbiasi laikąs kai kurias Europos valstybes priklausančiomis „Rusijos įtakos sferai“, o viena iš pagrindinių Kremliaus strategijų yra „manipuliuojant istorinių įvykių interpretacijomis teisinti savo veiksmus ir geopolitinius interesus“. EP siūlo skirti daugiau dėmesio visuomenės švietimui apie komunistinių režimų nusikaltimus ir jų dokumentavimui.

Europarlamentarai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad „Kremlius finansuoja politines partijas ir organizacijas ES, siekdamas pakenkti politinei sanglaudai“. Jie smerkia Rusijos paramą „ES priešiškoms jėgoms, ypač kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partijoms, populistinėms jėgoms ir judėjimams, kurie neigia pamatines liberaliosios demokratijos vertybes“.

Kartu EP atkreipia dėmesį į tai, kad aktyvias neapykantos kampanijos prieš ES vykdo ir islamistų teroristinės organizacijos, tokios kaip „Islamo valstybė“ bei „Al Qaeda“. Europarlamentarai kviečia ES šalis glaudžiau bendradarbiauti saugant visuomenę, ypač jaunimą, nuo verbavimo ir radikalėjimo.

Parlamentas ragina sustiprinti ES finansinę paramą laisvai žiniasklaidai, skirtai Rusijos ir aplinkinių šalių gyventojams, taip pat šių šalių nevyriausybinėms organizacijoms. Kita vertus, europarlamentarų įsitikinimu, „kovodami su propaganda pasitelkę propagandą, pasiektume priešingų rezultatų“, todėl svarbu paneigti melą, o kartu skleisti teigiamą žinią.

ES ir jos šalys kviečiamos daugiau investuoti į visuomenės informuotumą, švietimą ir gebėjimą kritiškai vertinti žiniasklaidą, taip pat stiprinti tiriamąją žurnalistiką bei efektyviau išnaudoti socialinius tinklus.

Rezoliucijai pritarė 304 EP nariai, nepritarė 179, o susilaikė 208. EP pranešėja Anna Fotyga (Europos konservatoriai ir reformistai, Lenkija) pasidžiaugė, jog „po Krymo aneksijos ir agresijos rytų Ukrainoje dauguma ES valstybių suprato Rusijos manipuliacijų ir klaidinančios informacijos skleidimo mastą“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...