captcha

Jūsų klausimas priimtas

Čilė – naujasis imigrantų Eldoradas

Imigrantų pamėgtoms JAV ir Didžiajai Britanijai vis skeptiškiau vertinant atvirų durų politiką, turtingiausia Pietų Amerikos šalimi tituluojama Čilė svetingai laukia atvykstančiųjų. Per pirmus devynis šių metų mėnesius į Čilę atvyko daugiau nei 34 tūkst. Haičio gyventojų, o šis srautas sulig kiekvienu mėnesiu auga, rašo bloomberg.com.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Į Čilę vis dažniau plūsta ir kolumbiečiai, perujiečiai, venesueliečiai ir Dominikos gyventojai, o visam gyventojų skaičiui tenkanti priimamų imigrantų dalis čia panaši kaip ir Didžiojoje Britanijoje.

Tačiau tokie imigracijos tempai gali būti tik pradžia. JAV ir Europos šalims ateityje, tikėtina, tampant vis labiau nusistačiusioms prieš imigraciją, Čilė gali tapti dar stipresniu magnetu, traukiančiu ieškančius darbo bei geresnio gyvenimo.

Tiesa, ateityje tai gali tapti ir populistinių bei rasistinių atakų pačioje Čilėje stiprėjimo priežastimi. Šalyje auga ne tik imigrantų srautai, bet ir nedarbas, o darbo užmokesčio augimas stagnuoja.

Kol kas Čilės politikai į imigraciją nežiūri kaip į problemą. Imigraciją šalyje šiuo metu vis dar reguliuoja 40 metų trukmės įstatymas, o pokyčių artimiausiu metu neplanuojama.

Čilėje statybose plušantis imigrantas iš Haičio Matialas Estime teigia dirbantis tiek valandų, kiek tik jam leidžiama, o visus pinigus siunčiantis savo žmonai.

Į šalį jis atvyko kaip turistas 2015 m., tikėdamasis surasti darbdavį, padėsiantį jam gauti darbo leidimą ir vizą, leidžiančią nuolat gyventi šalyje.

„Mėnesių mėnesius dirbau be kontrakto. Sunku surasti kažką, kas norėtų suteikti leidimą. Kiekvieną sykį kai to paklausdavau, darbas išnykdavo“, – pasakoja M. Estime.

Dabar per mėnesį vyras uždirba 600 dolerių. Iš šios sumos pusę sumoka už būstą, o trečdalį likusios sumos siunčia žmonai į Haitį. Į Čilę vyras taip pat pasikvietė du savo brolius. Vienas iš jų dabar svarsto apie tai, kaip į šią šalį prisivilioti savo vyriausią sūnų.

„Mūsų šalis tapo ypač patraukli Haičio gyventojams. Jie čia suformavo augančią bendruomenę, kuri paremia naujai atvykusius“, – sako Čilės ekonomistas Cristobalas Gambonis.

Haitiečiai į turtingą Pietų Amerikos šalį traukia net ir jos darbo rinkai išgyvenant ne pačius geriausius laikus. Čilėje šiuo metu tęsiasi treti lėto ūkio augimo metai, o liepą nedarbas pasiekė šešerių metų rekordą – 7,1 proc.

„Čilei reikalinga migracija dėl ekonominių ir demografinių priežasčių. Tačiau ekonomikos sugebėjimas ją absorbuoti ribotas. Kai kuriuose Santjago rajonuose haitiečių skaičius jau dabar viršija ekonomikos galimybių ribas“, – sakė Čilės migracijos departamento vadovas Rodrigo Sandovalas.

Imigrantų srautai gali pasiekti naujas aukštumas, jeigu bus pasirašytas Ramiojo vandenyno prekybos bloko, į kurį įeitų Čilė, Peru, Kolumbija ir Meksika, susitarimas, kurio vizijoje – laisvas darbo jėgos judėjimas, panašus į esantį ES.

Meksikoje šiuo metu gyvena 122 mln., Kolumbijoje 47 mln., o Peru 30 mln. žmonių. Tuo tarpu Čilės gyventojų skaičius – tik 18 mln., tačiau vienam gyventojui tenkanti pajamų dalis daugiau nei dvigubai didesnė nei Peru ir 40 proc. aukštesnė nei Meksikoje.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...