captcha

Jūsų klausimas priimtas

ES sutarties 50 straipsnio autorius: populizmas Vakaruose neįsigalės

Lordas Johnas Kerras, buvęs Jungtinės Karalystės ambasadorius ES ir JAV, nemano, kad populizmo banga Vakaruose atneš kokių nors netikėtų rezultatų artėjančiuose rinkimuose Vakarų šalyse, žurnale „Business insider“ rašo Adamas Payne`as.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Per neseniai Londone surengtą diskusija jam buvo užduotas klausimas, ar Donaldo Trumpo pergalė yra ženklas, kad panašių dalykų galima tikėtis ir kitose Vakarų demokratinėse valstybėse, visų pirma Prancūzijoje ir Vokietijoje, kur tradicinėms partijoms grėsmę kelia dešiniųjų populistų judėjimai.

Lordas J. Kerras, kuris yra Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnio autorius, teigė, kad populizmo keliama grėsmė nėra tokia didelė, kokią ją vaizduoja kai kurie komentatoriai: „Mano manymu, kitas Prancūzijos prezidentas bus Alainas Juppé (o ne Marine Le Pen). O Vokietijos kanclere ir toliau bus Angela Merkel. Nemanau, kad tai, ką matėme iki šiol, pasikartos ir šiose šalyse.“

Prancūzijoje kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis frontas šiuo metu yra antra pagal populiarumą partija prieš gegužės mėnesį vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, o Vokietijoje antiimigracinė partija „Alternatyva Vokietijai“ aplenkė A. Merkel vadovaujamus krikščionis demokratus kai kuriuose šiemet surengtuose regioniniuose rinkimuose.

Reuters/Scanpix nuotr.

Tačiau lordas J. Kerras pridūrė, kad pastarojo meto paramos dešiniosioms politinėms jėgoms augimas Europoje greičiausiai bus trumpalaikis reiškinys, o ne Vakarų politinės kultūros kaitos pradžią simbolizuojanti tendencija.

„Susidaro įspūdis, kad dėl krizių, kurių kilmė yra finansinė, visa kaltė suverčiama valdantiesiems  sluoksniams, o tai lemia visuomenės poslinkį į dešinę, – teigė jis. – Tačiau tyrimai rodo, kad tokia banga po penkerių ar septynerių metų nuslopsta.“

„Brexito“ šalininkų pergalę, jo teigimu, iš dalies lėmė tai, jog britai manė, kad politinės viršūnės juos ignoruoja ir kad paprasti žmonės yra palikti likimo valiai.

„Tačiau nelygybė neturi nieko bendra su ES, – pridūrė jis. – Ji neišnyks išstojus iš ES. Negana to, jei išstosime iš ES, nelygybė tik išaugs.“

Be to, lordo J. Kerro nuomone, prieš ES referendumą vykusios nacionalinėse diskusijose dėl tokių klausimų, kaip imigracija, faktus nustelbė emocijos.

Lordas J. Kerras pasisakė ir apie tai, ar populizmas, ypač D. Trumpo pergalė, pakeis politikos formavimo procesus Vakarų demokratijose. Kalbėdamas apie D. Trumpo pergalę prieš Hillary Clinton, lordas J. Kerras atmetė populiarią teoriją, kad rinkėjai respublikonų kandidatą parėmė daugiausia dėl ekonominių priežasčių, visų pirma susijusių su nelygybe.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Vidutinės D. Trumpo rinkėjo pajamos buvo daug didesnės nei tų, kurie balsavo už H. Clinton. Nesu tikras, kad tai buvo susiję su ekonomika“, – teigė jis.

Diskusijoje dalyvavusi profesorė D. Roberts su tuo sutiko ir teigė: „Jungtinių Valstijų visuomenės yra labai susiskaldžiusi.  Akivaizdu, kad rinkimų rezultatus lėmė ne ekonomika, o žmogiškasis veiksnys, pirmiausiai susijęs su kandidatų patrauklumo stoka. Už D. Trumpą daugiausia balsavo pasiturinčios vidurinės klasės atstovai, nors nemažai jų buvo ir pramoninėse (angl. Rust Belt) valstijose. Šiuose rinkimuose svarbus veiksnys buvo rasė, o ypač – lytis. O galų gale viską galima susieti švietimo problemomis – labai daug amerikiečių paprasčiausiai nežino, kaip funkcionuoja valdžia.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...