captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latvija mini nepriklausomybės paskelbimo 98-ąsias metines

Latvija penktadienį mini savo nepriklausomybės paskelbimo 98-ąsias metines, o šia proga sostinėje Rygoje bus rengiami iškilmingi renginiai, koncertai ir fejerverkai, pranešė viena vietos pareigūnė.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rygos Dūmos atstovė Indra Vildė sakė BNS, kad sostinėje vyks ceremonija, per kurią bus padėta gėlių prie Laisvės paminklo, taip pat bus surengtas Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ir Vidaus reikalų ministerijos pajėgų paradas..

Šventiška nuotaika sostinėje buvo juntama jau nacionalinės dienos išvakarėse – Rygos gatvės buvo papuoštos, vyko koncertai.

Iškilmės penktadienį prasidės nuo ekumeninių pamaldų Rygos katedroje, vėliau bus dedamos gėlės prie Laisvės paminklo, o karinis paradas vyks Lapkričio 11-osios krantinėje.

Vakare prie Laisvės paminklo prasidės šventinis mitingas, per kurį 20 val. vietos (ir Lietuvos) laiku kalbą šalies žmonėms turėtų pasakyti prezidentas Raimondas Vėjuonis.

21 val. Lapkričio 11-osios aikštėje bus tradiciškai sugiedotas Latvijos himnas ir bus surengtas fejerverkų šou.

Šventiniai koncertai vyks ne tik Rygos centre, bet ir kultūros centruose bei gyvenamuosiuose rajonuose. Sostinės rengiamas šviesų festivalis „Švytinti Ryga“ tęsis iki lapkričio 20 dienos.

Pasveikino šalies vadovai

Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Latvijos Respublikos Prezidentą Raimondą Vėjuonį Nepriklausomybės dienos proga.

Sveikinimo laiške prezidentė pabrėžė, kad Lietuva vertina Latviją kaip labai artimą  partnerę, su kuria gali nuosekliai ir sėkmingai dirbti kartu. Vieningai siekti tikslų, ginant svarbiausius abiejų šalių piliečių interesus ir įgyvendinant bendrus, valstybes stiprinančius prioritetus gynybos, energetikos, ekonomikos ir kitose srityse.

Šiais metais Lietuva ir Latvija mini 25-ąsias atkurtų diplomatinių santykių metines. Šalies vadovės teigimu, atkūrusios laisvas ir nepriklausomas valstybes abi šalys, artimiausios kaimynės ir sąjungininkės nuo 1918-ųjų metų, išlieka bendramintės, stiprinant valstybes, demokratines institucijas ir pilietinę visuomenę.

Pasak šalies vadovės, bendrais idealais ir abipusiu supratimu grindžiamas Lietuvos ir Latvijos dialogas ir toliau leis naudingai bendradarbiauti tiek dvišaliu lygiu, tiek sprendžiant mūsų šalims, regionui ir visai Europai aktualius klausimus daugybėje bendrų formatų ir tarptautinių organizacijų.

Prezidentė pabrėžė, kad be reikšmingo politinio ir strateginio dialogo, Lietuvą ir Latviją pirmiausia sieja išskirtiniai žmonių ryšiai, bendra patirtis ir tų pačių – sėkmingai įveiktų – iššūkių sutvirtinta draugystė.

Prezidentė Latvijos vadovui ir visiems šalies žmonėms palinkėjo visokeriopos sėkmės, saugumo ir klestėjimo.

Laikinai einantis ministro pirmininko pareigas Algirdas Butkevičius pasveikino Latvijos premjerą Marį Kučinskį ir visus šalies žmones Nepriklausomybės dienos proga.

„Lietuvos Vyriausybės ir savo vardu nuoširdžiai sveikinu šios gražios šventės proga. Linkiu Jums, Latvijos Vyriausybei ir visiems žmonėms visokeriopos sėkmės, klestėjimo ir gerovės“, – sveikinimo laiške sako premjeras A. Butkevičius.

Vyriausybės vadovas teigia, jog Lietuvą ir Latviją sieja bendra istorija, abi šalys yra ne tik kaimynės, bet ir artimos partnerės, todėl ir ateityje plėtos dvišalius santykius bei rems viena kitą bendradarbiaudamos regioniniais, europiniais bei transatlantiniais formatais.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius nusiuntė sveikinimo laišką Latvijos užsienio reikalų ministrui Edgarui Rinkevičiui. Sveikinime apžvelgiami Lietuvos ir Latvijos pasiekimai per 25 metus – nuo to laiko, kai šios šalys atkūrė tarpusavio diplomatinius santykius.

„Didžiuojamės, kad Lietuva ir Latvija įstojo į NATO ir Europos Sąjungą, prisijungė prie Šengeno zonos, įsivedė eurą, ir džiaugiamės augančiomis mūsų ekonomikomis“, – rašoma sveikinime ir pabrėžiama, kad „šiandien, regionui susiduriant su rimtais iššūkiais saugumui, Lietuva ir Latvija turi kartu siekti NATO sąjungininkių nuolatinio karinio buvimo Baltijos regione, energetinį saugumą stiprinti Baltijos šalių elektros sistemą sinchronizuojant su Europos kontinentiniais tinklais, taip pat geležinkelius integruoti į Europos transporto infrastruktūrą“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...