captcha

Jūsų klausimas priimtas

JAV prezidento rinkimai – „patriotinio pavasario“ pradžia?

Nyderlandų politikas Geertas Wildersas teigia, kad Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose – „patriotinio pavasario“ pradžios signalas, rašo „The Independent“.
M. Le Pen, Sipa/Scanpix nuotr.
M. Le Pen, Sipa/Scanpix nuotr.

Jie – nacionalistai. Jie – aršūs dabartinės valdžios kritikai. Jie – nepermaldaujami euroskeptikai. Jie – politikai, besidžiaugiantys D. Trumpo pergale ir iš jos besitikintys pokyčių pasaulinėje politikos arenoje.

Daugumoje Europos valstybių autsaiderių pozicijas užimančios politinės jėgos pastaruoju metu populistinėmis ir neretai prieštaringai vertinamomis kampanijomis pelno vis gausesnio elektorato paramą.

Pristatome geriausiai viešojoje erdvėje žinomus radikaliosios dešinės ir centro politikus, kurie ateinančiuose rinkimuose Europoje tikisi puikių rezultatų.

Norbertas Hoferis

Austrijos Laisvės partijos lyderis Norbertas Hoferis šalies žmonėms atviru tekstu rekomenduoja ginkluotis – esą tai būtų logiška ir pagrįsta reakcija į pabėgėlių krizę.

Reuters/Scanpix nuotr.

Gruodžio 4 dieną skandalingais pareiškimais garsėjantis politikas prezidento rinkimuose susirungs su buvusiu Žaliųjų partijos nariu Alexanderiu Van der Bellenu.

Ekspertai jau dabar prognozuoja, kad kova dėl prezidento posto gali vykti balsas į balsą. Pastarąjį kartą A. Van de Bellenas laimėjo vos puse procento balsų, tad visai tikėtina, jog šį kartą neliks ir tokios minimalios persvaros.

Rinkimai rengiami N. Hoferio Laisvės partijai (ją 1956 metais įkūrė buvę naciai) užginčijus rezultatus. Partijos vadovybė pareiškė, kad buvo netinkamai skaičiuojami paštu balsavusiųjų balsai. 45 metų N. Hoferis – buvęs aeronautikos inžinierius, pareiškęs, kad pats kampanijos metu nesiskiria su „Glock“ pistoletu.

„Tie, kurie nevertina mūsų šalies, tie, kurie kovoja už „Islamovalstybę“ ar žagina moteris, aš jiems turiu, ką pasakyti: čia ne jūsų gimtinė. Pasilikti Austrijoje jūs negalite“, – šiais metais savo šalininkams aistringai kalbėjo nacionalistinių pažiūrų politikas, realiai pretenduojantis tapti Austrijos prezidentu.

Marine Le Pen

„Tai, kas nutiko vakar vakare, tikrai nebuvo pasaulio pabaiga. Tai buvo tik vieno pasaulėlio galas“, – pareiškė rytą po JAV prezidento rinkimų D. Trumpą su pergale sveikindama Prancūzijos nacionalistų lyderė M. Le Pen.

48 metų teisės specialistė ir politinės jėgos „Prancūzijos nacionalinis frontas“ lyderė 2012 metų šalies prezidento rinkimuose liko trečia – už ją balsavo 17,9 proc. balsų. Tai buvo neabejotinai geriausias minėtosios partijos rezultatas prezidento rinkimuose.

Politikė BBC korespondentui Andrew Marrui pareiškė gegužę tapsianti naująja Prancūzijos prezidente ir trečiuoju „pasaulinės revoliucijos“ elementu po „Brexit“ ir D. Trumpo pergalės JAV prezidento rinkimuose.

Euroskeptiškų pažiūrų politikė žada Prancūziją ištraukti iš NATO, o dar 2011 metais pareiškė, kad pakrančių apsaugos pareigūnai „turėtų imigrantus, bandančius patekti į Europą, stumti atgal į tarptautinius vandenis“.

M. Le Pen – „Prancūzijos nacionalinio fronto“ įkūrėjo Jeano Marie Le Peno, kuris 2002 metais nukeliavo iki antrojo Prancūzijos prezidento rinkimų turo, tačiau turėjo pripažinti triuškinančią Jacqueso Chiracopergalę, dukra.

Praeitais metais ji tėvą šaltakraujiškai iš partijos išspyrė – tokios rūstybės jis nusipelnė dujų kameras, kurias naciai naudojo Holokausto metu, pavadinęs „istorijos detale“. Šeimoje kilo didžiulis konfliktas.

Atvirai priešiško nusistatymo prieš islamą neslepiantis Nyderlandų politikas Geertas Wildersas D. Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose įvardijo kaip „Patriotinio pavasario“ pradžią. Minėtojo politiko vadovaujama nacionalistinė Laisvės partija, įkurta 2006 metais, šiuo metu, remiantis visuomenės apklausų rezultatais, yra viena iš realiausių kandidatų ateinantį kovą laimėti šalies parlamento rinkimus.

53 metų politikas tarptautinės kritikos sulaukė Koraną palyginęs su Adolfo Hitlerio „Mein Kamf“ ir inicijavęs musulmonų šventosios knygos uždraudimo kampaniją.

Šiuo metu politikas varsto teismo duris dėl neapykantos prieš Nyderlanduose gyvenančius iš Maroko kilusius piliečius kurstymo. Prieš penkerius metus jis jau buvo teismo pripažintas kaltu dėl prieš islamą nukreiptų viešų pareiškimų.

Kaltintojų teigimu, G. Wildersas per politinį renginį 2014 metais savo šalininkų paklausęs, ko jie norėtų: daugiau ar mažiau Nyderlanduose gyvenančių atvykėlių iš Maroko. Miniai ėmus skanduoti „ Mažiau! Mažiau!“, jis atsakęs: „Aš tuo pasirūpinsiu“.

Nuo 2004 metų politiku 24 valandas per parą rūpinasi apsauga. Tokių priemonių buvo imtasi po prieštaringai vertinamo kino kūrėjo Theo ban Gogho, kuris, kaip ir G. Wildersas kritikavo islamą, nužudymo.

Frauke Petry

41 metų „Vokietijos alternatyvos“ (AfD) partijos pirmininkė Frauke Petry – populistė, kuri prieš Europos Sąjungą (ES) nukreiptą politinę jėgą įsteigė 2013 metais. Anot ekspertų, ši partija – įtakingiausia ir stipriausia dešiniojo sparno politinė partija nuo pat 4-ojo dešimtmečio.

Reuters/Scanpix nuotr.

Nuo tada, kai 2015 metų liepą stojo prie „Vokietijos alternatyvos“ vairo, F. Petry daugiakultūriškumą nuolat prilygina „komposto krūvai“ ir sako, kad pasienio policija, esant reikalui, prieš pabėgėlius turėtų naudoti „šaunamuosius ginklus“.

Buvusi chemikė ir smulkioji verslininkė gimė Rytų Vokietijoje, chemiją ji studijavo Redingo universitete. AfD puikiais rezultatais džiaugėsi šiais metais vykusiuose regioniniuose rinkimuose. Partija, atvirai prieštaraujanti šalies kanclerės Angelos Merkel vykdomai pabėgėliams skirtai „atvirų durų“ politikai, labai rimtai nusiteikusi ateinantį rugsėjį vyksiantiems Vokietijos parlamento rinkimams.

„Islamas neturi nieko bendro su Vokietija“, – teigiama pirmoje oficialioje partijos rinkimų programoje, kuriai gegužę pritarė dauguma jos narių. Programoje taip pat pasisakoma už minaretų ir burkų draudimą.

Neseniai paskelbti viešosios nuomonės tyrimo rezultatai atskleidė: jeigu rinkimai vyktų jau kitą savaitę, F. Petry partija surinktų 16 proc. balsų.

Jimmie Akessonas

Jimmie Akessono Švedijos demokratų partija, atvirai pasisakanti prieš imigraciją, po 2014 metais vykusių šalies parlamento rinkimų tapo trečiąją pagal svarbą politine jėga šalyje. Parlamente jai pavyko iškovoti 29 mandatus.

TT NEWS AGENCY/Scanpix nuotr.

Švedai dabar rinkimuose nebalsuos iki 2018 metų, tačiau, kol ši partija sąlyginai išlieka politikos pakraštyje, dvi pagrindinės šalies partijos nuolat suka galvą, ar trečioji sutiks bendradarbiauti ir kaip iš esmės vyks darbas parlamente.

Prieš dvi savaites nacionalistų partija penkių žvaigždučių viešbutyje Stokholme suorganizavo prieštaringų vertinimų sulaukusią „alternatyvią Nobelio ceremoniją“. Renginyje dalyvavo ir dabartinis Didžiosios Britanijos UKIP partijos vadovas Nigelis Farage‘as – jis tapo pirmuoju užsienio politiku, po rinkimų susitikusiu su JAV prezidentu išrinktuoju D. Trumpu.

37 metų švedas J. Akessonas, prieš pradėdamas politiko karjerą, dirbo skaitmeninės grafikos dizaineriu. Švedijos demokratų partijai jis vadovauja nuo 2005 metų. Politikas prisideda prie tarptautinės kampanijos, kurios tikslas – įtikinti pabėgėlius nevykti į Švediją. Be to, jis ne kartą sakė nenorįs, kad Švedija būtų pilnavertė Europos Sąjungos valstybė narė.

Švedijos radijo stotis 2014 metais pareiškė turinti informacijos, kad skandalingai pagardėjęs jaunasis šalies politikas lažyboms internete išleido daugiau nei 500 tūkst. Švedijos kronų (apie 50 tūkst. Eur) – tai daugiau nei jis uždirbo per metus, rašė naujienų portalas „The Local“.

Andrejus Babisas

Milijardierius ir žiniasklaidos magnatas Andrejus Babisas, kuris šiuo metu užima Čekijos finansų ministro postą, juokais ar rimtai vadinamas „Čekijos Donaldu Trumpu“.

Reuters/Scanpix nuotr.

Jis 2011 metais Čekijoje įkūrė judėjimą ANO (Nepatenkintų piliečių iniciatyvos) partiją – jis buvo pristatomas kaip antikorupcinis politinis veiksmų planas. Po metų ANO tapo tikrų tikriausia politine partija.

62 metų A. Babisas – antrasis pagal turtingumą Čekijos gyventojas.

Rugsėjį Čekijos finansų ministras buvo priverstas atsiprašinėti dėl komentarų, kuriuose jis paneigė Antrojo pasaulinio karo metais veikusių koncentracijos stovyklų romų tautybės žmonėms egzistavimo faktą.

Spalį Čekijoje vykusiuose regioniniuose rinkimuose šalies ministro pirmininko Bohuslavo Sobotkos centro kairiosios krypties Socialdemokratų partija liko antrieji –jie nusileido tik koalicijos partneriams ANO.

Kiti visuotiniai rinkimai Čekijoje vyks ateinantį spalį – pergalė juose taip pat prognozuojama ANO politinei jėgai.

Beppe Grillo

Dar vienas dabartinei valdžiai itin kritiškas politinis judėjimas, jaukiantis Italijos valdančiųjų gyvenimą, yra ypatingo populiarumo populistinis judėjimas „Five Star“, kurį 2009 metais įkūrė televizijos komikas Beppe Grillo.

Sipa/Scanpix nuotr.

Euroskeptiškai nusiteikusio ir aplinkosauga besirūpinančio judėjimo šalinininkai nesutinka, kad partija būtų priskirta vienam konkrečiai krypčiai – esą jie nei kairieji, nei radikalioji dešinė.

Prieš kelias dienas 68 metų B. Grillo „Euronews“ žurnalistams vienu sakiniu nusakė dabartinius pokyčius: „Politikos mėgėjai užvaldo pasaulį“.

Aktyviai tinklaraštį rašantis B. Grillo D. Trumpą pavadino „kukurūzų burbuole“ ir kritiškai įvertino net kelis jo politikos aspektus, tačiau pripažino, kad jo pergalė įrodė alternatyviosios žiniasklaidos jėgą ir pažymėjo „esminį lūžį“.

„Su D. Trumpu nutiko lygiai taip pat kaip ir su mano „Five Star Movement“, kuris, tiesą sakant, gimė internete: žiniasklaida mus prarijo kaip gardžiausią saldainį ir dar paklausė, o kur mes buvome prieš tai“, – teigia italas.

Minėtasis Italijos populistų judėjimas šiais metais rinkimuose išsikovojo Romos ir Turino miesto mero postus. Ekspertai mano, kad kitą mėnesį Italijoje vyksiantis svarbus referendumas dėl konstitucijos reformų gali atverti duris „Five Star Movement“ partijai ir į Italijos vyriausybę.

Gruodžio 4 dieną Italija balsuos dėl šalies ministro pirmininko Matteo Renzi plano iš parlamento aukštųjų rūmų atimti jo galias ir perduoti vietos valdžiai – tai būtų padaryta senatorių skaičių sumažinus dviem trečdaliais. M. Renzi žada pralaimėjimo atveju atsistatydinti. Kiti visuotiniai rinkimai Italijoje vyks 2018 metais. Remiantis naujausiomis apklausomis, didžiausia kova vyks tarp proeuropietiškų ir euroskeptiškų partijų.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...