captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kremlius: santykiai su Vašingtonu pagerėtų NATO sulėtinus plėtrą

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sako: vienas iš būdų, kaip JAV prezidentu išrinktas Donaldas Trumpas gali prisidėti gerinant Vašingtono santykius su Maskva, yra bandymas įtikinti NATO sulėtinti plėtros procesą arba atitraukti Aljanso pajėgas nuo sienų su Rusija, skelbia „ABC News“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Per interviu naujienų agentūrai „The Associated Press“ Rusijos prezidento atstovas spaudai pareiškė, kad „pakitusi situacija gali prisidėti prie įtampos Europoje atoslūgio“.

Deja, anot D. Peskovo, dabar Rusija mato „tik vis augančius NATO raumenis, kurie vis artėja ir artėja prie Rusijos sienų“.

Per NATO viršūnių susitikimą, vykusį liepą, Aljansas pranešė stiprinantis pozicijas Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje – esą toks sprendimas yra atsakas į tai, kas įvardijama kaip auganti įtampa santykiuose su Rusija. Kitais metais Vašingtonas planuoja į Lenkiją pasiųsti tūkstantį karių.

D. Trumpas negaili gerų žodžių V.Putinui kaip įtakingam lyderiui ir užsimena, kad JAV gali atsisakyti savų įsipareigojimų NATO, tarp kurių – abipusė gynyba atakos atveju.

JAV prezidentu išrinktas verslininkas ir politikas tvirtina, kad NATO buvo įkurtas kaip atsakas į konkrečią grėsmę – Sovietų Sąjungą, kuri jau nebeegzistuoja, ir pavadino Aljansą „atgyvena“ bei nenaudingu sandoriu Jungtinėms Valstijoms. D. Trumpas sako, kad JAV iš tokių kelių dešimtmečių senumo saugumo partnerysčių kaip NATO, kuris įsitvirtinęs Europoje, tačiau tradiciškai paklūsta Jungtinių Valstijų nurodymams, gauna per mažai grąžos.

D. Peskovas, kuris įvardijamas kaip vienas iš artimiausių V. Putino aplinkos žmonių, NATO vadina „konfrontacijos instrumentu“.

Aljansui vykdant plėtrą ir vis labiau artėjant prie Rusijos sienų, tvirtina, D. Peskovas, „mes nesijaučiame saugūs“.

„Savaime suprantama, mes imamės atsakomųjų priemonių“, – patvirtino D. Peskovas.

Kalbant apie „pasitikėjimo stiprinimo priemones“, galinčias sumažinti Rusijos ir JAV santykius sunkinančią įtampą, prezidentu tapęs D. Trumpas galėtų imtis „pavyzdžiui, NATO plėtros sulėtinimo arba NATO karinio potencialo atitolinimo nuo mūsų sienų“ – tokie pokyčiai palengvintų situaciją, sako D. Peskovas.

Gana neįprasta, kad D. Peskovas išvyko į užsienį be V. Putino, tačiau šį kartą Rusijos šachmatų federacijos tarybos pirmininkas į Niujorką lapkričio 10 dieną atvyko dalyvauti pasaulio čempionato atidaryme – stebėjo Rusijos atstovo Sergejaus Karjakino ir norvego Magnuso Carlseno susitikimą. Organizatoriai į šventę kvietė ir D. Trumpą, bet jis taip ir nepasirodė.

Kalbėdamas apie pasaulinės reikšmės klausimus, D. Peskovas pareiškė, kad „proveržio“ bandant užbaigti daugiau nei penkerius metus trunkantį konfliktą Sirijoje tikėtis neverta tol, kol vadinamoji nuosaikioji opozicija atskiriama nuo „teroristinių grupuočių“, tarp kurių „Nusra Front“ ir „Islamo valstybė“.

Jungtinės Valstijos esą turėjo tuo pasirūpinti pagal Maskvos ir Vašingtono globojamą paliaubų susitarimą, tačiau D. Peskovas sako, kad JAV, deja, to padaryti nesugebėjusios. Paliaubos žlugo rugsėjį Sirijos kariuomenei ėmusis karinės kampanijos prieš opozicijos kontroliuojamą Alepą, kurioje dalyvavo ir Rusijos karo lėktuvai.

D. Peskovas įsitikinęs: jeigu paliaubų susitarimo būtų laikomasi, „atsirastų dar viena teigiamo proveržio tikimybė“.

„Mes vis dar esame šventai įsitikinę, kad, neužmezgus tikro dialogo, nesiėmus tikro Maskvos ir Vašingtono bendradarbiavimo, žengti naujų žingsnių link politinio krizės sprendimo Sirijoje bus labai sunku. Deja, apie bendradarbiavimą šiuo klausimu nėra ir ko kalbėti“, – per interviu tvirtino Rusijos prezidento atstovas spaudai.

D. Peskovo teigimu, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry nuolat palaiko ryšį, tačiau, „deja, kartais susidaro įspūdis, kad toli gražu ne visi Vašingtone nori pažangos ieškant politinio krizės sprendimo“. Kurie JAV valdžios pareigūnai, anot Maskvos, kiša pagalius į ratus progresui, jis įvardyti nepanoro.

Nepaisant visko, Rusija ir toliau remia Sirijos valdantįjį režimą ir karines pajėgas, nes „mes turime vos du pasirinkimo variantas: arba prezidentas Basharas al Assadas Danaske arba „Nusra“ bei „Islamo valstybė“, tvirtina D. Peskovas.

V. Putino atstovas spaudai palietė ir dar vieną klausimą, kaip reikiant pakenkusį JAV ir Rusijos santykiams bei paskatinusį įvesti sankcijas – tai 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija, pasibaigusi konfliktu Rytų Ukrainoje, pražudžiusiu daugiau nei 9 tūkst. 600 žmonių. 2015 metais pasiektas susitarimas padėjo sumažinti konflikto mastą, tačiau susirėmimai vyksta ir po šiai dienai, o pastangos rasti politinį sprendimą atsidūrė aklavietėje.

D. Peskovas nepritaria termino „aneksija“ vartojimui Krymo kontekste ir tvirtina, kad „tai Rusijos Federacijos regionas“ bei pabrėžia, kad „niekas Rusijoje – niekada – nebus pasirengęs pradėti diskusijos dėl Krymo“.

Paklaustas, kaip pasikeistų šio klausimo sprendimas JAV prezidento pareigas pradėjus eiti D. Trumpui, D. Peskovas atsakė: „Mes suprantame, kad mūsų partneriams Europoje ir mūsų parteriams Jungtinėse Valstijose prireiks laiko tam suvokti. Esame pakankamai kantrūs ir palauksime, kol tai supras tiek čia, Vašingtone, Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje“.

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...