captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Drunga. Rusijos „fiureris“ Vokietijoje (apžvalga)

Sekmadienį ir savaitės pradžioje Vladimiras Putinas lankėsi Vakarų Europoje, jo vizitas apėmė ir Hanoverio pramonės mugę. Ten jis sulaukė kritikos dėl to, kaip Rusijos pareigūnai persekioja nevyriausybines organizacijas. Pažvelkime į tai, ką apie Rusijos prezidentą bei jo santykius su Vakarais rašė užsienio spauda.  
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį ir savaitės pradžioje Vladimiras Putinas lankėsi Vakarų Europoje, jo vizitas apėmė ir Hanoverio pramonės mugę. Ten jis sulaukė kritikos dėl to, kaip Rusijos pareigūnai persekioja nevyriausybines organizacijas. Pažvelkime į tai, ką apie Rusijos prezidentą bei jo santykius su Vakarais rašė užsienio spauda.

Pasak Flensburgo Šiaurės Vokietijoje dienraščio „Flensburger Tageblatt“, „Vladimiras Putinas leido giliai į save pažvelgti“. Tai, nuo savęs pridursime, aliuzija į 2001 m. Amerikos prezidento George`o Busho tartus žodžius, kad jis giliai pažvelgė į Putino akis ir ten išvydo jo sielą. Toliau Flensburgo laikraštis rašė:

„Prieš savo vizitą Kremliaus vadovas suteikė interviu  Vokietijos visuomeniniam transliuotojui „ARD“ ir nenoromis į paviršių išvertė savo pažeistą vidų. Vakarų kritikos užgautas prezidentas nesutvardė žodžių.

Į klausimą dėl policijos kratų žmogaus teisių gynėjų ir atitinkamų vokiečių įstaigų patalpose jis atsakė, rodydamas pirštu į Jungtines Amerikos Valstijas, kur tokios kratos, – teigė jis,  – rutiniškai vykdomos jau nuo 1938-ųjų metų.

Bet tai obuolių lyginimas su kriaušėmis. Įstatymų raidės tai vienas dalykas. O agresyvus Rusijos pareigūnų elgesys su opozicijos atstovais – visai kas kita“, – rašė šiaurės Vokietijos vietinis dienraštis.

Prie to Kelno dienraštis „Kölner Stadt-Anzeiger“ pridūrė, jog „V. Putinas prieš televizijos kameras šaukė: „mes juk nenorime nieko įbauginti!“. Jis dirbtinai šypsojosi, mosavo fantastiniais skaičiais, išbūrė dokumentus apie tariamai panašius procesus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir visai nieko  nekalbėjo apie savo paties šalį.

Žodžiu, jis neigė akivaizdų faktą, kad Rusijos politika suka autoritarizmo link“, – rašė Kelno dienraštis.  

Kitas Vokietijos dienraštis, „Landshuter Zeitung“, gana taikliai įvardijo tris raktinius žodžius: „sustingimas, stagnacija, tylėjimas“. Pasak laikraščio, „V. Putinas, pasirėmęs ant savo didžiulio reicho beveik neišsemiamų žaliavų atsargų, varo didelės galybės politiką. Jam įdomu vartojimo ir investavimo gerybės Vakaruose, ne pamokymai ar įspėjimai.

Padėtį sunkina tai, kad finansų ir ūkio krizių pažeista Europa neturi Rusijai ko pasiūlyti, išskyrus žodžius. Angela Merkel čia stovi su ganėtinai tuščiomis rankomis“, – rašė Landshuto Bavarijoje laikraštis.      

Bet argi taip? Argi tik krizės ištikti Vakarai neturi Rusijai pasiūlyti materialinių gerybių? O pati Rusija – argi ji pasiruošusi dorai pasinaudoti Vakarų investicijomis?

Pasak Kotbuso dienraščio „Lausitzer Rundschau“, nors „Rusijos ekonomika auga, bedarbystė nedidelė, valstybės biudžetas subalansuotas, tačiau šitie pliusai neturėtų užtušuoti fakto, kad demokratijos nykimas, įmonių grąžinimas valstybės nuosavybėn, biurokratizmas, kapitalo bėgimas ir korupcija Rusijoje ne tik leidžia atšalti draugiškiems santykiams, bet ir nubaido potencialius investuotojus bei partnerius.

Taigi šiurkštus elgesys su nevyriausybinėmis organizacijomis yra ne vienintelė tema, apie kurią A. Merkel su V. Putinu turi kalbėti“, – rašė Kotbuso dienraštis, duodamas suprasti, kad potencialių Vakarų investuotojų į Rusija trūksta ne tik dėl Vakarų bėdų, bet ir dėl Rusijos kaltės.  

Varšuvos dienraštis „Rzeczpospolita“ rašė, kad „niekas Vokietijoje nemyli Vladimiro Putino“ ir kad „dalies Vokietijos politinio elito rodomas V. Putino boikotavimas liudija prastą Berlyno ir Maskvos santykių būklę. Po kratų, atliktų Rusijoje esančiose vokiečių nevyriausybinėse organizacijose, epitetas „tyras diktatorius“ V. Putinui tinka kuo geriausiai“.  

Minčiai, kad „Maskvos vadovybė baiminasi vakarietiškos demokratijos“, – pritarė  ir Maskvos „Nezavisimaja Gazeta“  ir toliau teigė, kad „Vakarų įtaka Rusijos visuomenei pastaruoju metu stipriai padidėjo. Daug žmonių reikalauja didesnio skaidrumo, teisingų rinkimų, teisinės valstybės.

Taigi šių idealų patrauklumas ūgtelėjo. Nesvarbu, ar V. Putinas ir jo aplinka tai racionaliai suvokia ar ne, instinktyviai jie nujaučia, jog pilietinės visuomenės įtaka kyla. Pagal tai didėja ir jų nervingumas“, – rašė Maskvos nepriklausomas laikraštis.

Kai kurie laikraščiai, pvz., Amsterdamo „Volkskrant“, teigė, jog, viena vertus, galima ir reikia V. Putiną kritikuoti dėl „teisės demonstruoti suvaržymo, dėl svarbiausiems opozicijos vadovams gresiančių teisminių procesų ir dėl tokio tėvynės išdavystės apibrėžimo, kad disidentai automatiškai patenka į pavojų. Ir tikėtina, kad Nyderlandų vyriausybė savo susirūpinimo šiais klausimais nevynios į vatą“.

Tačiau, kita vertus, „nuomonių skirtumai neturėtų pakenkti ekonominiams ryšiams. Dvasininkas ir verslininkas – abu gali žengti ranka rankon, net jei tai skambėtų šventvagiškai“, – tikino Nyderlandų laikraštis.  

Maskvos dienraštis „Viedomosti“ irgi prognozavo, kad „ūkio santykiai tarp abiejų valstybių dėl dabar esančios įtampos nenukentės: kitaip nei greitai besikeičianti politika, ekonomika dažniausiai laikosi patvariau“.

Kitas Maskvos dienraštis, „Novyje Izvestija“, pažymėjo, jog per savo viešnagę Vakarų Europoje „Rusijos prezidentas turėjo išklausyti daug nemalonių dalykų  ne tik iš vokiečių, bet ir iš olandų ir netgi ukrainiečių lūpų. Ypač audringi buvo protestai Kongresų centre Hanoveryje, kur V. Putinas atidarė prekybos mugę, nes Rusija joje – svarbiausias partneris“.

Belgrado dienraštis „Večernje Novosti“  nepatenkintas, kad A. Merkel tik palyginti švelniai pakritikavo kratas, kurias rusų pareigūnai atliko Vokietijos nevyriausybinių organizacijų patalpose Maskvoje.

Bet „tai vėl rodo, kad Vokietijos vyriausybės vadovė elgiasi visai kitaip su mažų, per daug įsiskolinusių valstybių atstovais negu su didelių valstybių ir strateginių partnerių fiūreriais. Su pastaraisiais kalbama diplomatiškai santūriai ir su didele pagarba“, – rašė Serbijos sostinės dienraštis. 

Komentaras skaitytas per LRT radiją. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close