captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bulgarijos prezidento rinkimai sudavė smūgį premjerui

Bulgarijos premjeras Boiko Borisovas sekmadienį įvykusiame pirmajame šalies prezidento rinkimų rate patyrė didelę nesėkmę: prognozės rodo, kad jo remtą kandidatę įveikė kairiosios pakraipos opozicijos kandidatas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Cecka Cačeva gavo 22,3 proc. balsų ir atsilieka nuo socialisto Rumeno Radevo, kuris laikomas labiau prijaučiančiu Rusijai ir už kurį balsavo 24,9 proc. rinkėjų, rodo „Gallup“ prognozės, parengtos suskaičiavus 75 proc. balsų.

Jei toks rezultatas bus patvirtintas, lauks atkakli kova antrajame rinkimų rate lapkričio 13 dieną: tarp 58 metų parlamento pirmininkės C. Cačevos ir 53 metų buvusio oro pajėgų vado, naikintuvų MiG piloto R. Radevo.

57 metų centro dešiniųjų pažiūrų B. Borisovas prieš rinkimus sakė, kad jeigu C. Cačeva pirmajame rate nebus pirma, jis inicijuos pirmalaikius rinkimus.

Vis dėlto sekmadienį vakare jis sakė, kad atsistatydins tik tuomet, jeigu C. Cačeva pralaimės antrąjį rinkimų ratą.

„Kitą pirmadienį, kaip jau sakiau, jei pralaimėsime rinkimus – kuriuos, tikiuosi, laimėsime – surengsime pirmalaikius rinkimus, pasitrauksime iš vyriausybės“, – žurnalistams sakė B. Borisovas.

Nauji rinkimai šioje skurdžiausioje Europos Sąjungos narėje, kur klesti korupcija, o vidutinis mėnesinis atlyginimas tėra 480 eurų, galėtų sukelti naują politinį sąmyšį.

Buvęs asmens sargybinis ir policijos viršininkas B. Borisovas, 2014 metų pabaigoje antrą kartą tapęs premjeru, atnešė šaliai itin reikalingo stabilumo.

Iki tol ši Europos pietryčiuose esanti valstybė išgyveno ilgą neramų laikotarpį, kai vykdavo masinių protestų ir buvo surengta virtinė pirmalaikių rinkimų.

Panaši, kad B. Borisovas ne tik nesugebėjo įvykdyti svarbių reformų, bet ir smarkiai apsiriko, kai kandidate į prezidentus iškėlė puritonišką C. Cačevą.

„Žmonės pasakė „ne“ apatijai ir balsavo už permainas“, – vėlai sekmadienį sakė R. Radevas.

„Tai istorinis momentas. (Centro dešinės partija) GERB niekada nebuvo pralaimėjusi. Bus rinkimai“, – sakė „Gallup“ analitikas Parvanas Simeonovas.

Rytai ar Vakarai?

Bulgarijos prezidento postas yra daugiausiai reprezentacinis, bet valstybės vadovas vis tiek yra gerbiama figūra, skirianti kai kuriuos aukščiausio rango pareigūnus ir galinti krizės atvejais skirti technokratų vyriausybes.

C. Cačeva būtų pirmoji moteris šiame poste.

Kadangi ši buvusi komunistinė šalis amžinai vaikšto įtempta virve tarp Rytų ir Vakarų, naujasis prezidentas galėtų pakreipti jos kursą labiau į Rusiją arba Vakarus, tad rinkimus atidžiai stebi ir Maskva, ir Briuselis.

NATO narė Bulgarija praėjusį rugsėjį papiktino Maskvą uždraudusi Rusijai naudotis jos oro erdve tiekimo skrydžiams į Siriją.

Kadenciją baigiantis prezidentas Rosenas Plevnelijevas atvirai kritikuodavo Rusiją ir jos prezidentą Vladimirą Putiną. „Rusija šiandien bando ... susilpninti Europą, suskaldyti Europą ir padaryti mus priklausomus“, – penktadienį BBC paskelbtame interviu sakė jis.

Tačiau Bulgarijos ekonomika tebėra labai priklausoma nuo Rusijos, ypač nuo jos tiekiamų gamtinių dujų.

Be to, abi šalys yra glaudžiai susijusios istoriniais ir kultūriniais ryšiais. Jų lyderiai palaiko glaudžius ryšius, o 2010 metais B. Borisovas padovanojo V. Putinui šuniuką.

R. Radevas radijui „Darik“ neseniai sakė: „Mes daug praradome paskelbdami Rusiją daugmaž prieše.“

Be to, jis ragino panaikinti Rusijai dėl Ukrainos įvestas ES sankcijas. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir C. Cačeva – kol B. Borisovas priminė jai partinę liniją.

Tačiau R. Radevas taip pat yra sakęs, kad „būtinas santykių su Rusija gerinimas nereiškia atotrūkio nuo euroatlantinių vertybių“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...