captcha

Jūsų klausimas priimtas

Dvi B. Obamos kadencijos

Būdamas prezidentu, Barackas Obama NASAI nurodė pamiršti svarstymus grįžti į Mėnulį ir ruoštis misijai į Marsą. B. Obama bandė kelti didesnius, kartais net naiviai skambančius, tikslus, nors pats kartojo suprantantis, kad net ir Jungtinių Valstijų prezidentas ne visagalis.

Polinkis mąstyti visuotiniais principais, atmetant gentinį ar grupinį mąstymą slypi mano genuose, autobiografijoje kadaise dėstė B. Obama, pasakodamas, kaip nuo gentinio mąstymo kentėjo jo tėvas iš Kenijos. Žmonės iš prigimties nėra blogi, manė B. Obama, ir dažnai kartojo, kad istorija veda šviesia kryptimi. Tačiau didelių iššūkių prispaustos visuomenės linkusios dalytis į savus ir svetimus ir griūna. Tuos didelius iššūkius B. Obama bandė spręsti. Siekė pertvarkyti finansų sistemą, sveikatos sektorių, išplėsti seksualinių mažumų teises, derėtis dėl klimato kaitos susitarimo, o užsienio politikoje nuo jėgos politikos pereiti prie diplomatijos, nors tuo pat metu jis išgarsėjo kaip nuožmiausias diplomatijos nesuprantančių teroristų medžiotojas bepiločiais lėktuvais. Pasiekimų daug, bet jie trapūs, vertinami prieštaringai ir lieka neaišku ar B. Obamos prezidentavimas žmonijos istorijoje žymės kokybinį šuolį politikoje ar viso labo neišsipildžiusią naivią viltį.

Per paskutinę šventę einant prezidento pareigas – Heloviną – vaikams dalydamas saldainius B. Obama juokavo, kad bent vieną kartą jų galima prisivalgyti iki soties. Cukrus esą padeda nemiegoti naktį. Šiemet kitaip nei B. Obamą išrinkus prezidentu savaime suprantama, kad vaikams tėvai gali pirkti saldainių. Nedarbo lygis mažesnis nei 5 proc., kai kadencijos pradžioje viršijo 10 proc. Šalies ekonomika jau 14 proc. didesnė nei išvakarėse recesijos, per kurią B. Obama pradėjo eiti pareigas. Tada jam teko rengti 800 mlrd. dolerių vertės ūkio skatinimo paketą ir daug griežtesnius nuostatus, reguliuojančius recesiją sukėlusius bankus. Nuostatai reikalavo bankų neišskolinti juodai dienai atidėtų rezervinių pinigų, nesusilieti su rizikos fondais. Optimistai sako, kad B. Obama užtikrino, kad recesija nevirstų didžiąja depresija, kuri tarpukariu užgriuvo Vakarus ir privedė prie Antrojo pasaulinio karo.

„Didžiausias prezidento B. Obamos pasiekimas tas, kad jam pavyko mus visus ištraukti iš juodos didžiosios recesijos duobės ir bandyta užtikrinti, kad tokia recesija daugiau nepasikartos“, – sakė Vašingtono ekonominės politikos instituto pirmininkas Lawrence Mishelis

Tačiau skeptikai sako, kad ūkio skatinimo planas suveikė iškreiptai. Kai analitikai pagal pajamas išrikiuoja amerikiečius, pastebi mažiau uždirbantys sluoksniai po B. Obamos turi mažiau turto – tokių du trečdaliai tarp visų.

Prieštaringa ir vidaus sveikatos reforma. Pasibaisėjęs didžiausiomis tarp išsivysčiusių šalių valstybės sveikatos išlaidomis vienam gyventojui ir gailėdamas 15 proc. visiems sveikatos draudimo neturintiems tautiečiams, B. Obama svajojo apie kažką panašaus į europietišką visuotinį sveikatos draudimą. Tačiau po politinių kovų gavosi taip, kad su privačiais draudikais – kiekvienas dėl draudimo kainos turi derėtis atskirai. Gerai uždirbantys galvos nesuka, nes juos draudžia darbdaviai. Skurdžiausi irgi nesuka, nes juos draudžia valstybė. Tačiau po reformos sulaukę naujų labiau sergančių klientų draudikai vidurinei klasei draudimą pabrangino. Apie 40 proc. amerikiečių reformą vertina neigiamai.

Antrą kadenciją B. Obama daugiau dėmesio skyrė seksualinių mažumų teisių plėtrai. Iš pradžių tik nutraukęs tylos režimą kariuomenėje, pagal kurį kitokios orientacijos žmonės negalėjo atvirai tarnauti, perrinktas prezidentu inauguracinėje kalboje B. Obama jau kalbėjo apie vienalytes santuokas. Baltieji Rūmai sveikino Aukščiausiąjį Teismą, kai 2015 m. vasarą šis nutarė palaikyti prezidento poziciją, nors ir sulaukė kritikos esą neatsižvelgė, kad vaikai gimsta iš vyro ir moters, todėl vaikams turėtų būti palikta principinė teisė turėti mamą ir tėtį, kurios nenumato vienalytės santuokos.

„Mūsų kelionė nebus baigta, kol gėjai broliai ir seserys nebus įstatymo traktuojami lygiai. Jei iš tiesų esame sukurti lygūs, tuomet teisė įsipareigoti iš meilės vienas kitam irgi turi būti lygi“, – dar 2013 m. sakė B. Obama.

Daugybę prezidento iniciatyvų blokuodavo respublikonų daugumos kongresas, o užsienio politikoje blokatorių pasirodė dar daugiau. Už pažadą baigti George`o Busho pradėtus karus net gavęs Nobelio taikos premiją, B. Obama greitai suprato kaip sunku mažinti pajėgas Irake ir Afganistane. O ypač kai per arabų pavasarį prasidėjo pilietiniai karai Libijoje ir Sirijoje.

Libijoje diktatoriui Muammarui Gaddafiui pagrasinus nepasigailėti sukilėlių užimtų rytinių miestų B. Obama, kritikų žodžiais tariant, ėmė vadovauti iš rikiuotės galo, o šalininkų teigimu – pagaliau parodė, kad ne Amerika turi būti vieninteliu pasaulio policininku. Libijoje, gavę Jungtinių Tautų mandatą, skraidė britų ir prancūzų lėktuvai, bet jie rėmėsi Jungtinių Valstijų infrastruktūra ir žvalgyba.

Sirijoje diktatoriui Basharui Al Assadui prieš sukilėlius panaudojus cheminį ginklą, iš pradžių svarstęs smogti nenaudojant sausumos karių, B. Obama galiausiai susitarė su Rusijos prezidentu, kad šis paspaus sąjungininką diktatorių atsisakyti chemikalų. Operaciją įgyvendinusi Tarptautinė Cheminio ginklo draudimo organizacija gavo Nobelio taikos premiją.

„Labai aiškiai sakėme Assado režimui, o taip pat ir kitiems veikėjams regione, kad nevalia peržengti mūsų nubrėžtos raudonos linijos. Jei tik pamatysiu pajudintą ir panaudotą cheminį ginklą tą akimirką pakeisiu savo skaičiavimus“, – anuomet kalbėjo JAV prezidentas.

Kritikai sako, kad pažadėjęs ir nesmogęs, B. Obama pasirodė minkštas ir paskatino į Siriją žengti Rusiją. Ją taip pat pastūmėjo nedvejoti dėl Krymo aneksijos, kai Ukrainoje pasikeitė valdžia. Tačiau gynėjai atrėžia, kad raudonoji linija visgi įtikino B. Assadą mesti cheminį ginklą, o neatsakingi smūgiai be Jungtinių Tautų palaiminimo cheminio ginklo sunaikinti negalėtų iš principo ir tik pasėtų didesnę painiavą. B. Obama mėgdavo smūgius, kuriuos pavykdavo apskaičiuoti. Per jo kadenciją bepiločių lėktuvų operacijos prieš džihadistus pasiekė neregėtas aukštumas. Baltieji rūmai sako, kad B. Obama tokiu būdu nukovė pustrečio tūkstančio kovotojų Pakistane, Jemene, Somalyje, Libijoje – neskaičiuojant dar didesnių operacijų Afganistane, Irake ir Sirijoje. 2011 m. per žaibišką specialiųjų pajėgų smūgį Pakistane pavyko nukauti Osamą Bin Ladeną. Tačiau pats B. Obama džihadistų grėsmę šaliai laikė tik einamąja.

O egzistencinė grėsmė – žmogaus taršos sukelta klimato kaita, nes ji kurstys karus, skurdą, sukels migrantų srautus, o sutarti mažinti taršą sunku dėl pagundos gauti naudos nesilaikant įsipareigojimų, kai kiti jų laikosi. Todėl Paryžiaus tarptautinė sutartis mažinti taršą, dėl kurios derantis B. Obama rodė labai didelę iniciatyvą, ypač įtraukdamas Kiniją, vienas didžiausių jo pasiekimų.

„Drauge ką tik perdavėme ratifikuotą Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui. Kinija ir Jungtinės Valstijos – pirmosios tarp dvidešimties galingiausių šalių, kurios jau baigė savo vidines vertinimo ataskaitas dėl iškastinio kuro“, – šių metų rugsėjį sakė Kinijos prezidentas Xi Dzinpingas.

Būtent Kiniją B. Obama laikė pagrindine konkurente pasaulyje ir džiaugėsi, kad pavyko ją santykinai izoliuoti, į savo pusę patraukus kaimynes – pirmiausia, irgi komunistinį Vietnamą. Pavyko atkurti santykius ir su komunistine Kuba, nors prekybos embargas tebegalioja. O Iranas, atrodo, derybų keliu atsisakė minties apie atominę bombą, nors Šiaurės Korėja per B. Obamos kadenciją atominį ginklą jau išbandė keturis kartus.

Per diplomatiją pavyksta priešininkams užkelti kartelę ir dar nebuvo susitikimo, kuriame ne mes nustatinėtume darbotvarkę pasauliui, sakė B. Obama, kai Rusija esą „savo darbotvarkės jau niekam nebenustato ir agresija Ukrainoje bei Sirijoje tik išduoda silpnumą. Bet susilpnėjusi, mažiau prognozuojama Rusija irgi yra grėsmė, pripažindavo B. Obama. Po Krymo aneksijos į Baltijos šalis jis pasiuntė naikintuvų, šimtus rotacinių karių, specialiai atvyko į Estiją.


„Jeigu dar teks klausti – kas gi ateis padėti gintis sunkią valandą, žinokite atsakymą. Ateis NATO, kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgomis. Ateis nedelsiant“, – 2014 m. žadėjo B. Obama.

Paskutines kadencijos dienas B. Obama praleidžia agituodamas už Hillary Clinton. Ji, kaip ir priešininkas Donaldas Trumpas, mažiau populiari už B. Obamą. Pastarojo palaikymo vidurkis per prezidentavimą – 48 proc., blogiausiais laikais – 40 proc., geriausiais – 67 proc. Šiuo metu – 54 proc., todėl B. Obama drąsiai pasakoja, kad H. Clinton jį padarė geresniu prezidentu ir esą tik ji gali tęsti pradėtus darbus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close