captcha

Jūsų klausimas priimtas

Popiežius su liuteronų vadovais dalyvavo ekumeninėse pamaldose Švedijoje

Popiežius Pranciškus pirmadienį atvykęs į 500-ųjų Reformacijos metinių minėjimo iškilmes Švedijoje kartu su liuteronų bažnyčios lyderiais dalyvavo ekumeninėse pamaldose, demonstruodamas vienybę katalikų ir protestantų krikščioniškoje šeimoje, nepaisant beveik 500 metų schizmos.
Scanpix/Reuters nuotr.
Scanpix/Reuters nuotr.

Į Lundo katedrą atvykusį pontifiką pasitiko plojimai, giesmės ir varpų gaudesys. Popiežius meldėsi su Liuteronų pasaulio federacijos vadovais, apeigose dalyvaujant Švedijos karaliui Carlui Gustafui XVI ir karalienei Silviai.

Jie apgailestavo dėl krikščionių susiskaldymo ir praeities klaidų, prašydami atleidimo už mirtis ir skausmą, kuriuos sukėlė šis susiskaldymas.

Popiežius Pranciškus savo maldoje Šventosios Dvasios prašė „padėti mums džiaugtis dovanomis, kurias Bažnyčiai atnešė Reformacija, paruošti mus atgailauti už tas skiriančias sienas, kurias pastatėme mes ir mūsų protėviai, ir parengti mus paprasčiausiam (Dievo) liudijimui ir tarnystei pasaulyje“.

Pranciškus su Pasaulio liuteronų federacijos lyderiais vadovavo ekumeninėms pamaldoms Lundo katedroje ir parodė labai simbolinį gestą, tapdamas pirmuoju popiežiumi, kuris taip paminėjo vokiečių vienuolio Martino Lutherio sukilimą.

Pontifikas citavo M. Lutherį ir gyrė jį už Šventojo Rašto sugrąžinimą į centrinę vietą bažnyčioje.

„Martino Lutherio dvasinė patirtis verčia mus prisiminti, kad be Dievo mes negalime padaryti nieko“, – sakė Pranciškus.

Pranciškus ir Liuteronų federacijos prezidentas vyskupo Munibo Younanas po pamaldų sulaukė gausių plojimų, kai pasirašė bendrą deklaraciją, kuria įsipareigojo gerinti katalikų ir liuteronų santykius dialogo keliu, bendradarbiauti sprendžiant konfliktus, priimant pabėgėlius ir rūpinantis mūsų planeta. Pasak bendro pareiškimo, šio teologinio dialogo tikslas yra atvesti katalikus ir liuteronus prie bendro Eucharistijos stalo.

Deklaracija prasideda žodžiais iš Evangelijos pagal Joną „Vynmedis ir šakelės“:

„Pasilikite manyje, tai ir aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami manyje“ (Jn 15,4).

Ir užbaigiama raginimu: „Mes kviečiame liuteronų ir katalikų parapijas ir bendruomenes būkite drąsūs ir kūrybingi, džiaugsmingi ir viltingi savo pasiryžime tęsti didžiąją kelionę, kuri mūsų laukia. Vietoj praeities konfliktų Dievo vienybės dovana tarp mūsų tegu vadovauja bendradarbiavimui ir gilina mūsų solidarumą“.

Kai prieš penkis šimtmečius prasidėjo Reformacija, Švedija katalikams buvo tapusi nuožmia vieta, nes ten atmetusieji naująją liuteronišką tikėjimą buvo baudžiami trėmimu ar mirtimi. Plintant protestantizmui, kildavo religinių karų, ir vienas kruviniausių Europoje buvo vadinamasis Trisdešimtmetis karas 1618-1648 metais.

Todėl rengiant šį vizitą daug kas abejojo jo tikslingumu. Tačiau ir Vatikanas, ir Liuteronų bažnyčia tvirtina, kad dabartinis renginys nėra M. Lutherio maišto šventimas. Pasak jų, tai – labiau rimtas priminimas prašyti atleidimo už schizmą vakarų krikščionybėje ir pasidžiaugimas, kad santykiai pagerėjo per pastaruosius penkis dešimtmečius.

Pranciškus pasirinko prioritetu tokius itin simbolinius susitikimus, kad būtų parodyta, jog net nesutardami dėl dogmos krikščionys gali ir turi dirbti kartu bei melstis kartu, ypač religinių persekiojimų laikotarpiais.

„Jei mes to nedarysime, mes, krikščionys, kenksime sau patiems šiuo susiskaldymu“, – sakė Pranciškus savaitgalį jėzuitų žurnalui.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...