captcha

Jūsų klausimas priimtas

Susitarta dėl didžiausio pasaulyje jūrų draustinio Antarktyje

Tarptautinė bendruomene penktadienį pasiekė reikšmingą susitarimą įkurti didžiausią pasaulyje jūrų draustinį, turintį padėti išsaugoti pirmykščius Antarkties jūros plotus, kai Rusijai atsisakė ilgai reikšto nepritarimo šiam planui.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pagal susitarimą, kurį po daugelį metų trukusių derybų pasiekė Antarkties jūrų gyvųjų išteklių apsaugos komisija (CCAMLR), Roso jūroje bus įkurtas didžiulis, JAV ir Naujosios Zelandijos remiamas jūrų draustinis.

Šis sprendimas buvo priimtas per CCAMLR metinį susitikimą Hobarto mieste Australijoje, Tasmanijos valstijos sostinėje.

Naujoji saugoma teritorija užims daugiau kaip 1,55 mln. kv. km – maždaug tokį patį plotą, kokį užima Didžioji Britanija, Vokietija ir Prancūzija drauge sudėjus. 1,12 mln. kv. km iš jų bus zona, kurioje draudžiama žvejyba.

„Pasiūlymui reikėjo tam tikrų pakeitimų, kad užsitikrintume vieningą visų 25 CCAMLR narių paramą, ir galutiniu susitarimu suderinami jūrų apsaugos, tvarios žvejybos ir mokslo interesai“, – sakė Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministras Murray McCully.

„Tačiau SJT (saugomos jūrų teritorijos) ribos liko nepakeistos“, – pridūrė jis.

Roso jūra yra viena paskutinių neliestų jūrinių ekosistemų pasaulyje; joje gyvena pingvinai, ruoniai, atlantiniai nototeniniai dančiai, banginiai ir daugybė krilio, kuris yra pagrindinis daugelio kitų gyvūnų rūšių maistas.

Ji laikoma labai svarbia mokslui: Roso jūroje tiriama, kaip funkcionuoja jūrų ekosistemos, taip pat aiškinamasi, kaip klimato kaita veikia vandenyną.

Kinijai pernai pritarus planams įkurti šį draustinį, Rusija buvo likusi paskutinė jo oponente ir nerimavo dėl žvejybos teisių.

„Su jais buvo daugybė pokalbių. (JAV valstybės) sekretorius (Johnas) Kerry susisiekė su Rusijos prezidentu (Vladimiru) Putinu ir (užsienio reikalų ministru Sergejumi) Lavrovu, ir galvoju, kad tai labai padėjo įtikinti Rusiją prisidėti“, – naujienų agentūrai AFP sakė susitikime dalyvavusios JAV delegacijos vadovas Evanas Bloomas.

„Šis sprendimas labai svarbus ne tik Antarkčiai, bet ir pastangoms skatinti pasaulio jūrų apsaugą“, – pridūrė jis.

Maskva pastaruoju metu demonstravo didesnį dėmesį aplinkos apsaugai, o 2017-uosius paskelbė Ekologijos metais. Rugpjūčio mėnesį ji ėmėsi veiksmų reikšmingai padidinti saugomą teritoriją aplink Prano Juozapo Žemę Arktyje.

Tik pradžia

Nors Roso jūros planui buvo pritarta, per šį susitikimą neliko laiko pasiekti susitarimą dėl antros siūlomos saugomos teritorijos – Australijos ir Prancūzijos remiamo Rytų Antarkties draustinio kitame milijono kvadratinių kilometrų plote.

Pasiūlymai dėl abiejų šių draustinių buvo pateikti dar 2012 metais. Susitarimams reikalingas visų 24 narių ir Europos Sąjungos konsensusas.

Vokietija yra pateikusi ir trečią planą – dėl Vedelio jūros, užimančios maždaug 2,8 mln. kv. km nuo Pietų Amerikos pietryčių iki Antarktidos, apsaugos.

„Pirmąkart šalys atidėjo į šalį savo nesutarimus, kad saugotų didelę Pietų vandenyno ir tarptautinių vandenų teritoriją“, – sakė „Antarctic Ocean Alliance“ projektų direktorius Mike`as Walkeris ir pavadino pasiektus rezultatus reikšmingais.

„Nors šiemet nebuvo sprendimo dėl siūlytos Vedelio jūros ir Rytų Antarkties apsaugos, esame įsitikinę, kad šios teritorijos bus (pradėtos) saugoti artimiausiais metais“, – sakė jis.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...