captcha

Jūsų klausimas priimtas

Šiaurės Korėjos krizė: ar realu, kad ši šalis panaudos branduolinį ginklą?

Kol ekspertai ramina, kad Šiaurės Korėja greičiausiai nesiryš panaudoti branduolinio ginklo, visgi tokia grėsmė išlieka reali. Apie tai „The Foreign Policy“ straipsnyje „Kitas Korėjos karas“ rašo Keir A. Lieber ir  Daryl G. Press.
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Kol ekspertai ramina, kad Šiaurės Korėja greičiausiai nesiryš panaudoti branduolinio ginklo, visgi tokia grėsmė išlieka reali. Apie tai „The Foreign Policy“ straipsnyje „Kitas Korėjos karas“ rašo Keir A. Lieber ir  Daryl G. Press.

Kol Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas vis aštriau grasina Jungtinėms Valstijoms, Vašingtono atstovai ramina žmones, sakydami, kad Pchenjanas gali surengti kibernetines atakas ar provokacijas, tačiau tikrai nenaudos branduolinio ginklo – mat šios šalies lyderiai supranta, ką toks karas reikštų ir jiems patiems. 

Tačiau nepaisant visų šių pareiškimų branduolinio karo su Šiaurės Korėja grėsmė išlieka pakankamai reali. Dabartinė krizė gali išaugti į karinį konfliktą, kuriame bus panaudoti įprastiniai ginklai, tačiau toks karas vėliau realiai gali peraugti į branduolinį. 

Dilema – būti sunaikintiems ar panaudoti branduolinį ginklą

Ironiška šioje situacijoje yra tai, kad branduolinio karo su Šiaurės Korėja grėsmė kyla ne iš Pietų Korėjos ar JAV silpnumo, o atvirkščiai – iš jų stiprumo. Jeigu prasidės karas, prastai paruošta Šiaurės Korėjos kariuomenė su pasenusia technika negalės rimčiau pasipriešinti jungtinėms Pietų Korėjos ir JAV pajėgoms. Žinoma, Seulas karo metu taip pat nukentėtų, tačiau gana greitai karas virstų triuškinimu, o sąjungininkų kariuomenė įžengtų į Šiaurės Korėją. 

Būtent tada Šiaurės Korėjos vadovybei tektų spręsti dilemą – kaip išvengti nuverstų diktatūrų lyderių, tokių kaip Saddamas Husseinas ar Muamaras Kadhafi, lemties. Šiaurės Korėjos lyderis su šeima galėtų pabandyti sprukti į Kiniją, tikėdamasis gauti ten politinį prieglobstį, tačiau negali būti tikras dėl tokios perspektyvos – pastaruoju metu Pekinas demonstruoja nepasitenkinimą Pchenjano vykdoma politika. Tad vieninteliu būdu Pchenjanui pasiekti paliaubas gali tapti paskutinės kortos ištraukimas – branduolinio ginklo panaudojimas arba grasinimai jį panaudoti.  

Kol kas neįmanoma prognozuoti, kaip Šiaurės Korėja galėtų panaudoti savo branduolinį arsenalą, siekdama sutrukdyti JAV ir Pietų Korėjos kariams pasiekti šalies sostinę. Tačiau panašu, kad lemiamu ginklu šiame šantaže taptų tie keli Pietų Korėjos ir Japonijos miestai, kurie galėtų tapti Šiaurės Korėjos branduolinės atakos taikiniu, jeigu JAV ir Pietų Korėja nesutiktų nutraukti ugnies. 

Nors ekspertai teigia, kad Šiaurės Korėja vargu ar panaudos branduolinį ginklą, visgi jeigu Šiaurės Korėjos lyderio aplinkai iškils pasirinkimas – panaudoti šį ginklą ar būti nugalėtiems, jie vargu ar bus gailestingi. 

Nepalanki ir JAV karinė strategija

Kaip teigia straipsnio autoriai, branduolinio ginklo panaudojimą gali išprovokuoti ir pastaraisiais keliais dešimtmečiais JAV naudota karinių konfliktų strategija. JAV stengiasi pirmiausia smogti priešo valdžiai, taip paralyžiuodama kariuomenės veiksmų schemas. Taip buvo Serbijoje, Libijoje ir Irake. Pirmosiomis karinių veiksmų dienomis jų pagrindiniu taikiniu buvo ne tankai, laivai ar lėktuvai, o vadovybės bunkeriai, komunikacijos tinklai. Be abejo, toks metodas yra labai efektyvus, tačiau jeigu priešininkas turi branduolinį ginklą, jis gali šį lengvai panaudoti, matydamas tai kaip vienintelę išeitį sustabdyti puolimą.

Džiugina tik tai, kad Šiaurės Korėja greičiausiai vis dar techniškai nėra pajėgi įgyvendinti tokio branduolinio puolimo. Tačiau turint galvoje progreso tempus, jeigu šalies režimas iki šiol ir neišsprendė šios problemos, ją greitai išspręs. 

Svarbi Kinijos rolė 

Ką daryti, kad būtų išvengta tokio pražūtino veiksmų posūkio? Visų pirma, JAV turi visomis išgalėmis vengti konflikto peraugimo į karą. Žinoma, JAV tylomis didins karines pajėgas regione ir kartu su Pietų Korėja turės nuspręsti, į kokius išpuolius galima atsakyti jėga. Tačiau bet kokie prevenciniai smūgiai šioje situacijoje yra neleistini – mat jie reiškia karą, o šis bet kada gali peraugti į branduolinį. 

JAV ir Pietų Korėjos lyderiai taip pat turi įtikinti Kinijos vadovybę, kad ši būtų pasiruošusi suteikti prieglobstį Šiaurės Korėjos lyderiams. Pchenjano lyderiai branduolinio ginklo nenaudos tik tuo atveju, jeigu žinos, kad jų ir jų artimųjų laukia saugus gyvenimas kitoje šalyje. Anksčiau Kinija atsisakydavo oficialiai tartis su JAV dėl dalyvavimo galimame Šiaurės Korėjos puolime. Tačiau branduolinio karo grėsmė gali priversti Pekiną persigalvoti ir paruošti Kim Jong Uno pervežimo į Kiniją planą, kuris Pchenjanui būtų praneštas vos nuaidėjus pirmiesiems šūviams. 

NATO pati anksčiau branduolinį ginklą ne kartą naudojo kaip gąsdinimo priemonę, o dabar situacija pasikeitė – JAV turi pilną pagrindą manyti, kad Šiaurės Korėja perėmė seną NATO strategiją. Šis konfliktas – ne tik problemos Šiaurės Korėjoje sprendimas. Artimiausiu metu JAV turės apsispręsti, kaip jai vadovauti globaliam aljansų tinklui, kuomet branduolinis ginklas priešams leidžia JAV karinį pranašumą sumažinti iki nulio. Klausimas, kaip padaryti, kad karinis konfliktas neperaugtų į branduolinį – sudėtingiausia JAV strateginė užduotis, kurią teks spręsti artimiausiais keliais dešimtmečiais.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Įtampa Korėjos pusiasalyje

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...