captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nigerijai gresia dar neregėtas badas

Dar visai neseniai Nigerijos gyventojai buvo priversti kęsti grupuotės „Boko Haram“ išpuolius, o dabar daugybei šalies gyventojų gresia badas, portale washingtonpost.com rašo amerikiečių žurnalistas, „The Washington Post“ biuro Afrikoje vadovas Kevinas Sieffas.

Šalies šiaurės rytinėje dalyje daugiau kaip trys milijonai namų netekusių ir nuo civilizacijos atskirtų žmonių šiuo metu išgyvena vieną didžiausių pasaulyje humanitarinių katastrofų. Kasdien vis daugiau vaikų miršta vien dėl to, kad stinga maisto. Kiti pražūva dėl ligų, kurias būtų galima nesunkiai išgydyti. Vėl ėmė plisti poliomielitas.

Dėl institucijų neveiklumo – tūkstančiai civilių mirčių

Apie pusantro milijono nuo islamo ekstremistų išsigelbėjusių žmonių šiuo metu glaudžiasi laikinose stovyklose ir subombarduotų pastatų griuvėsiuose arba yra apsistoję priimančiosiose bendruomenėse, ir juos pasiekianti tarptautinių organizacijų pagalba – minimali. Kaip nurodo Jungtinės Tautos (JT), dar du milijonai žmonių yra apskritai nepasiekiami, nes jų gyvenamuosius kaimelius iki šiol kontroliuoja aplinkinėse vietovėse patruliuojantys grupuotės „Boko Haram“ kovotojai.

Kaip sakė už humanitarinės pagalbos reikalus regione atsakingas aukštas JT pareigūnas Toby Lanzeris, jei nedelsiant nebus imtasi priemonių, maisto nepriteklius Nigerijoje gali pasiekti dar niekur ir niekada nematytą lygį.

Informacijos apie maisto krizę, ištikusią regioną dėl grupuotės veiksmų, pateikiama nedaug, kadangi vykti į atitinkamas teritorijas tiek žurnalistams, tiek pagalbos teikėjams, yra pernelyg pavojinga. Institucijoms nesugebant veiksmingai įsikišti, padėtis tik blogėja: ilgą laiką Jungtinės Tautos ir humanitarinės pagalbos teikėjų grupės nesuvokė katastrofos masto, o Nigerijos vyriausybė nepripažino, kad daugybei žmonių šioje antroje turtingiausioje Afrikos valstybėje trūksta maisto. Kaip nurodo ekspertai, dėl institucijų neveiklumo jau mirė tūkstančiai žmonių.

Veiksmai pernelyg pavėluoti

Prireikė daugiau nei metų, kad JT humanitarinės pagalbos grupės pagaliau atvyktų į Nigerijos kariuomenės iš sukilėlių „išlaisvintus“ miestus. Iki šiol šalies šiaurės rytinėje dalyje dirbo tik nedidelės Jungtinių Tautų darbuotojų komandos. 

Tačiau net ir dabar Jungtinės Tautos pripažįsta, kad jų teikiamą pagalbą maistu gauna tik dalis gyventojų, kuriems jos reikia. Pasak JT atstovų, pagalbos misijos įgyvendinimui Borno valstijoje, kuri yra krizės epicentras, lėšų skiriama gerokai per mažai. UNICEF neseniai įspėjo, kad, jei pagalba nebus intensyvinama, ateinančiais metais Borno ir dviejose gretimose valstijose dėl bado ir su juo susijusių priežasčių mirs apie 75 tūkst. vaikų.

K. Sieffas informuoja, kad po ilgus metus vykdytų išpuolių „Boko Haram“ kovotojai apsistojo Borno valstijos regione. Čia vietos jaunuoliai verčiami tapti kovotojais, o jaunos moterys kalinamos „prievartavimo stovyklose“. Sukilėliai jau nužudė tūkstančius civilių. Pasaulyje jie ypač liūdnai pagarsėjo 2014 m., kai iš Čibuko miesto mokyklos pagrobė beveik 300 mergaičių. Tarp kiek mažiau pagarsėjusių grupuotės nusikaltimų – Borno valstijos (kuri yra Belgijos dydžio) žemės ūkio sektoriaus sunaikinimas. Anksčiau ši valstija žemės ūkio produkcija aprūpindavo visą regioną.

2015 m., bendradarbiaudama su kaimyninių valstybių karinėmis pajėgomis, Nigerijos kariuomenė inicijavo antpuolius, kuriais iš sukilėlių atsikovojo pagrindinius Borno valstijos miestus. Vis dėlto, žurnalisto teigimu, daugelyje kaimo vietovių „Boko Haram“ kovotojai netrukdomi veikia iki šiol.

Pagalba pasiekia vis daugiau vietovių, tačiau padėtis išlieka labai prasta

Praėjusią vasarą pagalbos teikėjams pagaliau leista įvažiuoti į kai kuriuos Borno valstijos miestus, kurie anksčiau buvo neprieinami. Padėtis, kurią jie pamatė, atėmė žadą. Pagrindinis žmonių maistas – žolė ir skėriai. Kenčiančiųjų nuo sunkaus ūminio neprievalgio (maisto trūkumo sukeliamo negalavimo, kuris kelia pavojų gyvybei) lygis – vienas iš aukščiausių pasaulyje. Apie pusės visų vaikų mityba – netinkama. Rugpjūčio mėn., po to, kai dėl nesaugumo buvo nustota vykdyti prevenciją, dviem vaikams nustatytas poliomielitas. Per beveik dvejus pastaruosius metus tai pirmasis oficialus poliomielito atvejis Afrikoje.

Net dabar, visuotinai pripažinus krizę, daug žmonių net ir „prieinamose“ vietovėse, kurias pagalba maistu turėtų pasiekti, vis dar neturi ką valgyti.

„Kaskart, kai man atrodo, kad jau suprantu, kokia bloga yra padėtis, gavus papildomų duomenų paaiškėja, kad viskas dar blogiau“, – sako UNICEF mitybos skyriaus vadovas Arjanas de Wagtas.

Per milijoną pabėgėlių priglaudusioje Nigerijos Borno valstijos sostinėje Maidugūryje pagalbos teikėjai dirba jau daugiau nei dvejus metus, ir šis miestas laikomas palyginti saugiu, tačiau net ir čia neišvengiama mirčių, susijusių su prasta mityba. Pagalba maistu nėra pakankama. Organizacijos „Gydytojai be sienų“ duomenimis, mirtingumo lygis kai kuriose stovyklose ir neoficialiose stovyklavietėse siekia kritinę ribą.

„Gavę informacijos apie tai [pagalbos trūkumą], mes stengiamės, tikriname ir, jei yra galimybė, pradedame tiekimą“, – sakė šiaurės rytiniam Nigerijos regionui skirtos Pasaulio maisto programos operacijų vadovė Mutinta Chimuka.

Kartu su badu marinamais teroristais pasmerkti mirti ir civiliai

Nigerijos vyriausybė vis dar vengia viešai pripažinti, kad šalyje tebėra nesaugu. Praėjusį mėnesį prezidentas Muhammadu Buharis aiškino, esą Borno ir kaimyninės Jobės valstijos gyventojai yra saugūs. „Tie, kuriems darbo reikalais tenka važinėti į kitus miestus ar kaimo vietoves, gali nebebijoti“, – tvirtino jis.

Vis dėlto, kaip nurodo K. Sieffas, liepos mėn. į Rytus nuo Maidugūrio esančio Bamos miesto prieigose ginkluoti „Boko Haram“ kovotojai užpuolė JT konvojų. Automobiliai buvo šarvuoti, tad žmonės nenukentėjo.

Rugpjūtį Jungtinės Tautos į Maidugūrį pasiuntė du sraigtasparnius su humanitarinės pagalbos darbuotojais. Rugsėjo pabaigoje kartu su pagalbos darbuotojais į tris naujas Borno valstijos destinacijas išvyko „The Washington Post“ reporteris ir fotografas.

Deja, nemaža dalis šios valstijos vis dar pernelyg pavojinga, kad joje galėtų leistis sraigtasparniai.

„Pasižiūri pro langą ir galvoji, ar labai ten blogai, – sakė skubios medicininės pagalbos reikalų koordinavimo su Tarptautinio gelbėjimo komitetu specialistė Carmen Yip. – Mes to tiesiog nežinome.“

Nigerijos karinė vadovybė suformulavo savą karo užbaigimo strategiją – priešą numarinti badu. Šiuo metu blokuojami visi maisto patekimo į Borno valstijos vietoves, kuriose, kaip įtariama, gali slapstytis „Boko Haram“ kovotojai, kanalai.

Šimtai tūkstančių kovotojų grupuotės įkalintų ar izoliuotų civilių taip pat priversti badauti.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...