captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertas: neatsargi klaida labai padidintų realaus karo riziką

Šiaurės Korėja į savo rytų pakrantę pervežė ir antrą vidutinio nuotolio raketą, abi jos užkeltos ant mobilių paleidimo įrenginių, remdamasi aukšto rango pareigūnu penktadienį skelbia Pietų Korėjos žiniasklaida. Sekdami Šiaurės Korėjos veiksmus ir retoriką apžvalgininkai iki šiol tebesvarsto, ką visa tai reiškia: gal tai – eilinis uždariausios pasaulio šalies šantažas, norint ekonominės paramos? O gal dėl pastarųjų įvykių verta sunerimti labiau nei bet kada? Ar įmanomas čia realus karas?
EPA-ELTA nuotr.
EPA-ELTA nuotr.

Šiaurės Korėja į savo rytų pakrantę pervežė ir antrą vidutinio nuotolio raketą, abi jos užkeltos ant mobilių paleidimo įrenginių, remdamasi aukšto rango pareigūnu penktadienį skelbia Pietų Korėjos žiniasklaida. Sekdami Šiaurės Korėjos veiksmus ir retoriką apžvalgininkai iki šiol tebesvarsto, ką visa tai reiškia: gal tai – eilinis uždariausios pasaulio šalies šantažas, norint ekonominės paramos? O gal dėl pastarųjų įvykių verta sunerimti labiau nei bet kada? Ar įmanomas čia realus karas?

Pastarosiomis dienomis Šiaurės Korėja bene kasdien Pietų Korėją, Jungtines Valstijas, o drauge ir likusį pasaulį sudrebindavo nauju gąsdinimu – branduoliniai smūgiai, Pietų Korėjos darbuotojų nebeįleidimas į vienintelę bendrą abiejų Korėjų zoną – pramoninį Kesongą Šiaurės teritorijoje netoli pasienio, kur vadovaujamas pozicijas užima pietų, o kitas – šiaurės darbuotojai. Taip pat – šalies, kurioje įprasta mirti iš bado, pagąsdinimas, kad iš Kesongo atšauks ir savo darbuotojus, taip reaguojant į Pietų Korėjos pareiškimą, esą yra parengtas „karinis planas“ nenumatytiems atvejams, kaip užtikrinti Pietų Korėjos piliečių saugumą.

Realaus branduolinio ginklo kol kas dar neturi

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį paskelbė siunčiančios priešraketinę gynybos sistemą į Guamo salą. Taip drauge priversdamos pasaulį dar labiau susimąstyti, kad pastarųjų savaičių Šiaurės Korėjos retorika, paaštrėjusios kibirkštys, neretai vadinamos „eilinėmis provokacijomis“, siekiant ekonominės paramos ir sankcijų panaikinimo, visgi yra tai, dėl ko visiškai ramūs galėtų būti tik naivuoliai.

„Manau, šios įtampos nelabai normalios. Taigi, jei kažkas bus blogai, jei kas nors padarys neatsargią klaidą, labai padidės realaus konflikto rizika“, – taip LRT radijui sako Sico van der Meeras, Nyderlandų tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ ekspertas.

Visgi labiau nei bet kas šįkart įsitempusios Jungtinės Valstijos, kurias paslaptingiausia ir uždariausia šalimi laikoma Šiaurės Korėja gąsdina atvirai. Gynybos sekretorius Chuckas Hagelis sako, kad pastaruosiuose Šiaurės Korėjos veiksmuose glūdi realus pavojus.

„Jie turi branduolinius pajėgumus, jie turi raketinius pajėgumus. Kai kurie jų veiksmai per pastarąsias savaites signalizuoja apie realų pavojų ir grėsmę mūsų sąjungininkų interesams pradedant nuo Pietų Korėjos ir Japonijos, taip pat apie grėsmę Jungtinėms Valstijoms, susijusią su baze Guame, Havajų salomis, Vakarų pakrante“, – kalbėjo Ch. Hagelis.

Žiniasklaidoje jau kurį laiką skamba išgąsčio kupinos antraštės apie Pchenjano nenuspėjamumą arba skelbiamą karą. Tačiau karo padėtis, primena S. van der Meeras, pusiasalyje niekada ir nebuvo pasibaigusi.

„Formaliai karo padėtis tęsiasi dar nuo šeštojo dešimtmečio. Taigi visa karo retorika – ne naujiena. Ir nemanau, kad tikras karas prasidėtų – juk nė viena šalis tuo nesuinteresuota. Jie gąsdina branduoliniu ginklu, bet juk iš tikrųjų naudotino realaus branduolinio ginklo Šiaurės Korėja kol kas dar neturi. Daugiausia, ką jie gali padaryti, tai pradėti nuo realių nedidelių provokacijų – 2010- aisiais apšaudė nedidelę Pietų Korėjos salą, keli žmonės žuvo, užpuolė jūrų laivyno laivą. Jie rodo, kad yra pavojinga šalis, kad reikia su jais kalbėtis, tačiau iš tikrųjų nepakankamai didelė, kad pradėtų realų karą. Pietų Korėja ir JAV šįkart labai tvirtai teigia, kad provokacijų daugiau netoleruos“, – sako Nyderlandų tarptautinių santykių instituto „Clingendael“ ekspertas.

Pietų korėjiečiai nepanikuoja 

Tikro konflikto grėsmės ir realių bauginimų fone Pietų Korėja, kurios sostinė Seulas yra taip arti Šiaurės Korėjos, kad nuolat kalbama apie galimybę sostinę perkelti, regis, bent kol kas į visa tai žiūri kaip į įprastus kaimynės bauginimus, pasakoja Martynas Šiaučiūnas-Kačinskas, gyvenantis ir dirbantis Seule.

„Seulo gatvėse nieko nesijaučia. Žiūrėjau žinias, tai palyginti su tarptautine žiniasklaida, kur tai yra viena iš pagrindinių naujienų, Pietų Korėjos žiniasklaida tiek dėmesio Šiaurės Korėjai neskiria. Daug kas netiki, kad čia kažkas įvyks. Nes grasinimų iš Šiaurės pusės būna nuolat. Kiekvienais metais, jei ne kokie nors susišaudymai, tai bent grasinimai, kad bus atidengta ugnis, yra nuolatos. Kaip sakė [pietų korėjiečiai], anksčiau bijodavo, bet dabar nebekreipia dėmesio, nes kiekvieną kartą tas pats.

Po žinių dabar eina kita laida – ko korėjiečiai labiausiai ieškojo internete, kokie yra tie vadinamieji raktiniai žodžiai. Tai buvo ne Šiaurės Korėja, ji – ne pirmoje, ne antroje ir net ne dešimtoje vietoje. Pirmose dvejose vietose – vardai komikų, kurie, kaip neseniai išaiškėjo, susitikinėja“, – pasakoja M. Šiaučiūnas-Kačinskas.

Drauge jis primena, kad Seulas – nuolatinės atakos parengties miestas, ir tą pamatyti gali kiekvienas, pavyzdžiui, važiavęs metro.

„Yra ir dujokaukių padėta. Kur beeisi, yra nuorodų, kur artimiausia slėptuvė. Kiekvieną mėnesį ar kas antrą mėnesį, maždaug 15-tą dieną, būna pratybos visose mokyklose, ką daryti oro pavojaus atveju. Tas pasiruošimas yra, bet jo neišvengsi, nes oficialiai abi Korėjos iki šiol kariauja. Ir kiekvienam korėjiečiui yra privaloma tarnauti armijoje pora metų“, – sako Seule gyvenantis lietuvis.     

Nerimas – didesnis

Branduolinio ginklo panaudojimo galimybė kažin ar reali, sako ekspertai – nors šalis visgi stengiasi kurti raketas, kurios pasiektų Jungtines Valstijas. Todėl ne visiems atrodo, kad realaus karo galimybė tokia menka.

„Prasidėjo tokie veiksmai – nutraukta tiesioginio bendravimo linija tarp Pietų Korėjos ir Šiaurės Korėjos, buvo praskriejęs Šiaurės Korėjos naikintuvas, jie atnaujino branduolinės gamyklos veiklą. Aišku, tą galima vertinti kaip naujo lyderio bandymą save įtvirtinti tokiais radikalesniais veiksmais, bet kadangi situacija skiriasi nuo to, kas buvo anksčiau, norom nenorom pradedi nerimauti, kad tai gali virsti rimtesniais veiksmais.

Aišku, norisi tikėtis, kad tai pasibaigs, kaip ir įprasta – pasibaigs pratybos, apsiramins retorika. Bet kažkoks didesnis tas neramumas. Vis dėlto ekspertai sako, kad keliolika tų branduolinių užtaisų Šiaurės Korėja turi, nors neaišku, koks yra raketų nuotolis, ką jos gali pasiekti. Bet Pietų Korėją ir Japoniją tos raketos tikrai gali pasiekti“, – teigia politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

Suerzino reakcijos nebuvimas

Vis dėlto jei Kim Jong Unas nori išsireikalauti finansinės paramos, tai metodai, sutariama, šįkart keistoki. Britų nacionalinio transliuotojo kalbintas buvęs JAV gynybos sekretorius Williamas Cohenas sako, kad lyderio, tęsiančio tėvo politiką, jaunumas, nepatyrimas dabar ir kelia didžiausią pavojų.

„Jis nesubrendęs, jam nėra net 30-ies, bet jau tapęs keturių žvaigždučių generolu, jos jau kabo ant jo uniformos. Bet jis turi labai mažai patirties, tai ir yra pavojus. Toks jaunas ir toks nepatikrintas, turintis tiek mažai patirties su išoriniu pasauliu ir žinių apie jį. Ir jei Šiaurės Korėja netikėtai padarytų ką nors kvailo, tai gana greitai iššauktų atsaką iš Pietų, ir turėtume visavertį karą. Gal tai tik panika ir jo noras parodyti, kad čia jis už viską atsakingas, galintis valdyti kariuomenę, bet kas žino – gal kariuomenė valdo jį“, – svarstė W. Cohenas.

Kodėl šįkart Šiaurės Korėjos retorika labiau gąsdinanti ir aštresnė, klausėme tarptautinių santykių eksperto S. van der Meero.

„Nauja tai, kad Kim Jong Unui pradėjus rengti branduolinius bandymus, paprastai jie sulaukdavo itin daug reakcijų. Visi išsigąsdavo ir prabildavo apie derybas. Šįsyk niekas labai nereagavo, tik JTO įvedė naujas sankcijas. Supykusi Šiaurės Korėja griebėsi dar vieno žingsnio, taip ir buvo peržengta riba. Be to, Šiaurės Korėją erzina ir Pietų Korėjos bei JAV didžiulės karinės pratybos, kurias ji vertina kaip provokaciją“, – sako S. van der Meeras.

Karas būtų labiausiai palankus JAV?

Nors dauguma ekspertų pritaria, kad suaštrėjusios retorikos priežastys gali būti tarptautinės bendruomenės smerkimas ir noras išsireikalauti nuolaidų, klausytojams, įsitikinęs politologas V. Volovojus, įdomios gali būti ir vadinamosios „sąmokslo teorijos“. Populiariausia iš jų – ta, kad tikras konfliktas būtų palankus ne kam kitam, o didžiausią paniką keliančioms Jungtinėms Valstijoms.

„Čia turbūt pusė, kuriai šis karas būtų naudingiausias, nes tai būtų apskritai Azijos regiono destabilizavimas. Turint omenyje, kad dabar Europos padėtis ne pati geriausia, dar prisidėtų ir Azija, tai vienintelė saugumo ir stabilumo zona liktų Jungtinės Valstijos, ir todėl galima tikėtis kapitalo bei kitokių investicijų į JAV.

Antras svarbus dalykas yra Kinija. Prasidėjęs karas neabejotinai paveiktų Kiniją ir komplikuotų jos padėtį, kas vėlgi labai naudinga JAV. Neveltui sakoma, kad JAV perkėlė savo geopolitinį dėmesį iš kitų regionų – galbūt mažiau iš Artimųjų Rytų, bet iš Europos tikrai būtent į Rytų Azijos regioną, ir pagrindine savo priešininke jau laiko greičiausiai nebe Rusiją, o visų pirma Kiniją. Todėl čia galima ieškoti kažkokių povandeninių akmenų.

Ir pagaliau – didžiulis klausimas, kaip šiuo atveju veikti Kinijai. Jai šis karas labai nenaudingas, tai tikriausiai Pekine dabar svarstoma, ką gi daryti ir kuo tai gali baigtis. Bet turint omenyje, kad Kinija yra viena iš pagrindinių sąjungininkių, tai greičiausiai Pekinas turėtų mėginti apraminti visą šitą karinę retoriką“, – mano V. Volovojus.

Akivaizdu viena – sunku nuspręsti, ką daro valdžią neseniai perėmęs Šiaurės Korėjos lyderis.  Negali atmesti ir to, kad jis pats bijo puolimo, ypač po JAV ir Pietų Korėjos karinių pratybų. Juk kitose šalyse panašiomis pratybomis prisidengiant būdavo pradedami kariniai veiksmai.

O pastarieji karai Irake ir Libijoje paliko Šiaurės Korėją svarstyti, ar toliau eilėje nėra ji.

Dauguma apžvalgininkų įsitikinę, kad, ypač spaudžiant Kinijai, viskas greičiausiai baigsis taikiai – naujomis šešių šalių derybomis, per kurias Šiaurės Korėja gaus nuolaidų. Kiti teigia, kad kai mažas vaikas nenustoja verkti, kartais geriau nereaguoti, kitaip verkti visai nenustos, ir nuolat žais tą patį žaidimą. Tačiau ar šis vaikas toks mažas ir kaip jį „pamokyti“ nesuerzinant, bent kol kas nežino niekas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...