captcha

Jūsų klausimas priimtas

Tolimojoje Buriatijoje – nauji kryžiai ant lietuvių tremtinių kapų

Sutvarkytos dar vienos tremtinių kapinės Sibire. Buriatijoje, Ilkos kaimo kapinėse, atkurti autentiški tremtinių statyti metaliniai kryžiai. Įkvėpti lietuvių darbų artimųjų atminimu labiau ėmė rūpintis ir vietos gyventojai.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

„Praeivi, kas tu – aš buvau, kas aš – tu būsi. Nepamiršk.“ Šie prasmingi žodžiai iškalti ant vieno paskutinių paminklų, pastatytų Sibiro pietuose esančio Ilkos kaimo kapinėse. Čia nuo 1948 iki 1958-ųjų amžinojo poilsio atgulė 106 ištremti lietuviai, dažniausiai mirę nuo išsekimo ar ligų.

Vienos didžiausių kapinių Buriatijoje, netoli Mongolijos sienos, tvarkytos kelis kartus – nuo 1989-ųjų. Tačiau jos išliko ir todėl, kad pakirstiems atšiauraus klimato tautiečiai statė metalinius kryžius. Šiemet iš Lietuvos kultūros rėmimo fondo paramą gavusi lietuvių bendruomenė čia atkūrė keliasdešimt kryžių.

„Mes darome taip, kaip darė mūsų seneliai proseneliai, kurie buvo ištremti. Jei jie tik turėjo galimybę, jie darė metalinius kryžius, tokius pat metalinius šiandien statome mes. Tie metaliniai, kuriuos buvo padarę patys tremtiniai 1948-1950 metais, jie išsilaikė iki pat šios dienos“, – sakė Buriatijos lietuvių kultūros bendrijos pirmininkas Bernardas Razgus.

Bendruomenės pirmininkas džiaugiasi, kad bendros Ilkos kaimo kapinės per kelerius metus pasikeitė neatpažįstamai. Įkvėpti lietuvių, artimųjų atminimu ėmė rūpintis ir vietiniai.

Prieš 7 metus pradėtose tvarkyti kapinėse metaliniai kryžiai pastatyti tik šiemet. Pirmasis darbas buvo antkapiai, tačiau gėles čia sudėjo vietos gyventojai. Vietos gyventojai buriatai prisideda ir prie lietuvių kapinių atkūrimo.

„Kreipėsi [lietuviai – LRT.lt], sako, reikia sutvarkyti kapines. Aš ir padėjau. Čia viską žinau, visas vietas žinau, kas kur palaidota. Anksčiau mano brolis padėjo medinius kryžius gaminti. Šiaip tokių aktyvių bendruomenių čia nesutikome, tik dar japonai prižiūri savo kapines, ir viskas“, – pasakojo Ilkos kaimo gyventojas Genardijus Sachyrovas.

„Visi vietiniai čia žino, kad lietuviai buvo dalis šio kaimo kultūros. Todėl ir pats kaimas prisidėjo prieš šio lietuviško kvartalo sutvarkymo, ir čia yra didžiausia lietuvių palaidojimo vieta Buriatijos respublikoje“, – teigė Lietuvių tremtinių kapų tvarkymo projekto vadovas Rimantas Gudelis.

Į Buriatiją 1948-ųjų birželį iš viso ištremta per 4000 tūkst. Lietuvos gyventojų. Skirtingais skaičiavimais, čia mirė apie 800 lietuvių.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...