captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bosnijos serbai sekmadienį balsuoja dėl savo „nacionalinės šventės“

Bosnijos serbai sekmadienį balsuoja referendume dėl to, ar minėti savo „nacionalinę šventę“, didindami spaudimą jau ir taip trapioms šalies institucijoms.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tokį balsavimą sugalvojo nacionalistas Miloradas Dodikas, vieno iš dviejų Bosniją ir Hercogoviną sudarančių politinių darinių – Serbų Respublikos – lyderis. Jis nepaisė Bosnijos konstitucinio teismo sprendimo, JAV ir Europos Sąjungos (ES) nepritarimo bei Serbų Respublikos didžiosios sąjungininkės Serbijos abejonių.

Balsuoti referendume turi maždaug 1,2 mln. žmonių. Jie turės nuspręsti, ar Bosnijos serbai sausio 9 d. minės savo „nacionalinę šventę“. Balsavimo apylinkės duris atvėrė 7 val. vietos laiku (8 val. Lietuvos laiku) ir bus atidarytos iki 19 val. (20 val. Lietuvos laiku).

„Atėjau balsuoti, nes kiekviena tauta ir kiekviena valstybė turi turėti savo nacionalinę šventę. Lygiai taip pat serbai privalo turėti savo šventę“, – prie vienos balsavimo apylinkės Serbų Respublikos sostinėje Banka Lukoje sakė 60-metis Vojo Vujakovicius.

Ši data Bosnijoje sukelia skaudžių atsiminimų apie nacionalines aistras, traumą ir kraujo praliejimą. Tą dieną Bosnijoje buvo paskelbta „Serbijos žmonių respublika“, ir tai įvyko likus trims mėnesiams iki 1992-1995 metais vykusios pilietinio karo, per kurį žuvo 100 tūkst. žmonių.

Tarp Serbų Respublikos įkūrėjų buvo ir Radovanas Karadzicius, kuris kovą dėl genocido ir karo metu įvykdytų nusikaltimų žmogiškumui buvo nuteistas kalėti 40 metų.

Bosnijos konstitucinis teismas referendumą atšaukė paskelbdamas, kad tokia nacionalinė šventė būtų neteisėta, nes diskriminuotų kitų tautybių žmones. Tačiau M. Dodikas vis tiek referendumą surengė.

„Respublika rengiasi referendumui. Tai didi diena respublikai ir mūsų žmonėms, – vizito Maskvoje metu penktadienį sakė M. Dodikas. – Turime pademonstruoti savo išdidumą, kad esame demokratiška tauta ir kad turime teisę patys priimti sprendimus.“

Remiantis Deitono taikos susitarimu, kuris nutraukė Bosnijos karą, šalis buvo padalinta į du pusiau nepriklausomus darinius – Serbų Respubliką bei Musulmonų ir kroatų federaciją. Tačiau analitikai pažymi, kad instituciniai ryčiai tarp dviejų darinių yra silpni ir nestabilūs.

Kai kurie ekspertai baiminasi, kad M. Dodiko surengtas referendumas yra žingsnis link Serbų Respublikos nepriklausomybės, kurios siekti jis ne kartą grasino.

Bosnijos musulmonų lyderis Bakiras Izetbegovicius ne kartą kaltino M. Dodiką „žaidimu su ugnimi“. O karo metu buvęs Bosnijos musulmonų kariuomenės vadas Seferas Halilovičius apkaltino M. Dodiką „peržengus raudonąją liniją“.

Tačiau kai kurie apžvalgininkai mano, kad konfliktas yra vargiai tikėtinas ir kad krizė yra kurstoma siekiant sustiprinti nacionalistų galimybes prieš rinkimus.

Savo ruožtu vietos visuomenė smarkiai palaiko referendumo idėją.

„Mes visi dalyvausime, kad išsaugotume savo laisvę, taiką ir orumą“, – sakė Sarajevo priemiesčio Lukavicos gyventoja pensininkė Vida Kojic.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...