captcha

Jūsų klausimas priimtas

KGB 2.0? Manoma, kad Kremlius planuoja didelę saugumo tarnybų pertvarką

Kaip skelbiama Rusijos dienraštyje „Kommersant“, Rusija planuoja saugumo tarnybas sujungti į Valstybės saugumo ministeriją (MGB), o juk būtent taip Josifas Stalinas vadino sovietinę žvalgybos instituciją, kuri po jo mirties buvo pervadinta į KGB.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Rugsėjo 19 dieną minėtame dienraštyje paskelbtas straipsnis remiasi anoniminiais šaltiniais, rašo Laisvosios Europos radijo žurnalistas Tomas Balmforthas. Oficialiai straipsnyje paskelbta informacija nei patvirtinta, nei paneigta, o Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė tai komentuoti.

Du Rusijos saugumo tarnybų veiklos ekspertai ir dabar opozicijoje esantis buvęs KGB pulkininkas leitenantas sakė, kad reforma yra „visiškai įmanoma“, „tikėtina“ ir „labai tikėtina“.

„Manau, kad tai vienas iš prezidentui pateiktų projektų, nes iš esmės tam tikro jėgos tarnybų stambinimo idėja pastaruoju metu sklandė ore“, – teigė interneto svetainės agentura.ru įkūrėjas ir redaktorius Andrejus Soldatovas.

Kaip teigiama „Kommersant“ straipsnyje, pokyčiais siekiama užtikrinti didesnį saugumo ir teisėsaugos tarnybų veiksmingumą ir pažaboti korupciją jėgos tarnybose.

KGB grįžimas?

Dienraščio žiniomis, reformos būtų įgyvendintos iki 2018 m. kovo mėn. suplanuotų prezidento rinkimų, kurie gali būti paankstinti po triuškinamos valdančiosios partijos pergalės parlamento rinkimuose rugsėjo 18 d.

Straipsnyje teigiama, kad naujoji jungtinė ministerija būtų sukurta Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pagrindu ir apimtų Federalinę apsaugos tarnybą ir Užsienio žvalgybos tarnybą.

Teigiama, kad faktiškai naujoji tarnyba primintų Sovietų Sąjungoje veikusį Valstybės saugumo komitetą (KGB), kuriame V. Putinas tarnavo nuo 1975 iki 1990 m. KGB buvo suskaidyta į atskiras tarnybas 1991 m., kai žlugo Sovietų Sąjunga.

Pasak Rusijos saugumo tarnybų veiklos eksperto Marko Galeotti, Prezidento saugumo tarnyba greičiausiai liks atskira institucija, tačiau iš esmės naujoji ministerija visais atžvilgiais būtų KGB atitikmuo.

Balandžio mėnesį jau buvo atlikti tam tikri pertvarkymai ir sukurta nauja struktūra – Nacionalinė gvardija, į kurios sudėtį įtrauktos ir specialiosios paskirties pajėgos OMON bei SOBR. Be to, per tą pačią pertvarką Federalinė migracijos tarnyba ir Federalinė narkotikų apyvartos kontrolės tarnyba tapo Vidaus reikalų ministerijos dalimi.

„Anksčiau V. Putinas buvo biurokratinio pliuralizmo šalininkas, – teigia M. Galeotti. – Daug tarpusavyje besivaržančių tarnybų konkuravo tarpusavyje ir kontroliavo vienos kitas. Dabar matome kitą valdymo modelį, pagrįstą kelioms didelėmis tarnybomis, kurioms vadovauja prezidento patikėtiniai. Tai iš tiesų visų pirma atspindi prezidento nerimą dėl elito patikimumo.“

„Valdžios monopolizavimas“

Buvęs KGB pulkininkas ir liberaliosios opozicijos politikas Genadijus Gudkovas teigė tikintis dienraščio „Kommersant“ pranešimais. „Manau, kad tokie pokyčiai labai tikėtini, atsižvelgiant į tai, kad šalis ką tik pasirinko patį blogiausią scenarijų. Visiškai akivaizdu, kad naktį iš rugsėjo 18 į 19 dieną perėjome nuo autoritarizmo prie totalitarizmo“, – teigė G. Gudkovas, kalbėdamas apie valdančiosios partijos pergalę per savaitgalį vykusius Rusijos parlamento rinkimus.

V. Putino partija „Vieningoji Rusija“ Valstybės Dūmoje užsitikrino konstitucinę daugumą, o nė vienas nepriklausomas opozicijos kandidatas nebuvo išrinktas.

„Valdžios monopolizacija šiandien pasiekė aukščiausią tašką“, – teigė G. Gudkovas.

Dienraščio „Kommersant“ straipsnyje pabrėžiama, kad įgyvendinti reformą būtų brangu – vien išmokėti išeitines kompensacijas darbuotojams, kurie nenorės dirbti naujojoje struktūroje, kainuotų dešimtis milijardų rublių.

Socialinėje žiniasklaidoje pasirodė spekuliacijų, kad galimi ketinimai sukurti galingą KGB tipo tarnybą rodo, kad V. Putinas bijo protestų per 2018 m. rinkimus. Tačiau, A. Soldatovo manymu, būtent esminės reformos saugumo struktūrose ir gali sukelti pereinamojo laikotarpio chaosą, kai darbuotojai mėgins išsaugoti darbą, o ne vykdyti savo funkcijas.

„Tiesą sakant, nesuprantu, kam reikėtų kelti suirutę prieš 2018 m. rinkimus, kurie Kremliui tokie svarbūs. Man atrodo, kad kažkas viso labo nori pademonstruoti norą stiprinti specialiąsias tarnybas ir taip nuraminti pirmąjį asmenį“, – sakė A. Soldatovas.

M. Galeotti teigė, kad jungtinės saugumo tarnybos sukūrimas galėtų kelti grėsmę pačiam V. Putinui. Jis pabrėžė, kad sovietmečiu komunistų partija pasirūpino užtikrinti KGB kontrolę.

„Dabar tų institucijų nėra. Už šios ministerijos ribų nebebus jokių galingų jėgų, išskyrus nebent kariuomenę, kurias V. Putinas galėtų pasitelkti, siekdamas kontroliuoti tokią ministeriją, – teigė M. Galeotti. – Be to, šiuo metu viena iš didžiausių V. Putino problemų yra susijusi su tuo, kad žmonės iš esmės jam sako tai, ką jis nori išgirsti. Man atrodo, kad kuo mažiau tarnybų, kurios informuoja V. Putiną, tuo didesnis pavojus, kad jam teikiama informacija bus vis labiau politizuota.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...