captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai apie rinkimus Rusijoje: politinė mintis Rusijoje yra, bet leisgyvė

Sekmadienį Rusijoje vykę Valstybės Dūmos rinkimai neatnešė beveik jokių pasikeitimų. Valdančioji „Vieningosios Rusijos“ partija dar labiau sustiprino savo poziciją ir turės konstitucinę daugumą.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Tokias pačias pozicijas parlamente išlaikė Rusijos komunistų partija ir Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratai. Frakciją Dūmoje suburs ir socialdemokratines pažiūras skelbianti „Teisingoji Rusija“.

Tuo metu opozicijos atstovams prasimušti į įstatymų leidžiamąją valdžią nepavyko. Rinkimams registruotos „Jabloko“ ir „PARNAS“ neperžengė 5 procentų ribos. Aleksejui Navalnui rinkimams registruotis nebuvo leista.

Gintautas Mažeikis: patvirtinta valdžios vertikalė

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius, filosofas ir kultūros teoretikas Gintautas Mažeikis pabrėžė, kad šie Rusijos parlamento rinkimai patvirtino valdžios vertikalę, tačiau nėra opozicijos pralaimėjimo ženklas.

„Kaip ir patys opozicijos partijų „Jabloko“, „PARNAS“ atstovai tvirtina, nemanau, kad tai yra pralaimėjimas. Tiesiog laimėti nebuvo jokių galimybių, turint omenyje Rusijos rinkėjų politinę savimonę, aktyvumą, tai, kad didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Maskva ar Sankt Peterburgas, balsuojama buvo mažai. Be to reikia turėti galvoje valdžios spaudimą ir rinkėjų įpročius. Pavyzdžiui, būtų keista, jei Sovietų Sąjungoje būtų kokia kita partija ir ji galėtų laimėti prieš komunistų partiją. Rinkimų rezultatai buvo nulemti ir įdomios buvo tik proporcijos“, – kalbėjo profesorius G. Mažeikis.

„Buvo pasistengta, kad „Vieningoji Rusija“ gautų absoliučią daugumą tam, kad galėtų daryti net ir konstitucijos pataisas“, – pridūrė filosofas.

G. Mažeikio manymu, į Dūmą patekę komunistai ir Vladimiro Žirinovskio liberaldemokratai neatspindi jiems pritariančių žmonių santykio Rusijos visuomenėje.

„Tai bandymas parodyti pasauliui demokratiją. Parodyti, kad Rusijoje yra šiokia tokia politinė įvairovė. Šiuo požiūriu Rusija pasaulio visuomenei atrodo žymiai geriau nei Lukašenkos režimas Baltarusijoje ar tironiški Vidurio Azijos režimai. Leidžiama žaisti demokratiją, bet tik tiek, kad tos partijos negautų tiek balsų, kad turėtų kažkokią reikšmę“, – darė išvadą G. Mažeikis.

Profesorius teigė, kad Kremliui nereikėjo dirbtinai didinti rinkėjų aktyvumo, mat Maskvoje ir Sankt Peterburge rinkimų rezultatų planavimas kainuoja brangiai, o pilietiškas dėmesys klastojimui ten itin didelis.

„Todėl valdžią visiškai tenkina menkas aktyvumas didžiuosiuose miestuose, kuris rodo, kad šių miestų rinkėjai gana skeptiškai žiūri į šį rinkimų spektaklį“, – sakė G. Mažeikis.

„Šie rinkimai ne tiek įtvirtina, kiek tiesiog patvirtina valdžios vertikalę“, – kalbėdamas apie stagnaciją Rusijoje sakė filosofas.

„Užtęsiamas sąstingis ir demoralizuojamas bet koks pilietinis aktyvumas. Net esant didelėms problemoms neatsiras pakankamai opozicinių jėgų, kurios galėtų stipriai šias problemas šaliai rodyti. Nežiūrint demokratijos vaizdavimo, rusai negali pasinaudoti demokratijos teikiamomis privilegijomis, kai opozicija suformuoja alternatyvias idėjas ar pateikia kritiką“, – konstatavo jis.

Nerijus Maliukevičius: valdančioji partija pasinaudojo resursais

Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, informacinių karų ekspertas Nerijus Maliukevičius teigė, kad šiuose Rusijos Valstybės Dūmos rinkimuose reklama neturėjo jokio reikšmingo vaidmens.

„Vieningosios Rusijos“ kandidatai labiau pasitikėjo sistemos resursais ir Vladimiro Putino politikos populiarumu, nebandydami siūlyti naujų idėjų ar išskirti save iš kitų politinių jėgų.

„Valdančioji partija pasinaudojo tais administraciniais resursais, kuriuos turėjo. Esminis faktorius buvo jų veikėjų, jų politinio būrelio dalyvavimas visur – televizijos pokalbių laidose, žinių laidose“, – aiškino ekspertas.

Jo teigimu, labiausiai šiuose rinkimuose nustebino tai, kad pažeidimų faktai laisvai paviešinti internete.

„Tie, kas norėjo stebėti, kaip vyksta pažeidimai, laisvai galėjo pamatyti tai internete. Turbūt ne į šią interneto auditoriją buvo taikomasi“, – svarstė N. Maliukevičius.

Kaip vieną svarbesnių rinkimų kampanijos įvykių jis įvardino opozicijos atstovo A. Navalno atskleistą istoriją apie premjero ir „Vieningosios Rusijos“ lyderio Dmitrijaus Medvedevo vilą.

„Visgi opozicija neprilygo ankstesnių rinkimų situacijai. Matėsi nusivylimo ir nevilties pojūtis jų rinkimų kampanijoje. Viskas nukrypo iki tokių detalių, kad kildavo vieši ginčai, ar kandidatai turėtų pasitraukti iš kokios apylinkės, kad padėtų kitam laimėti, ar ne“, – teigė N. Maliukevičius.

Leonidas Donskis: tikro fašizmo Kremlius bijotų

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus, filosofo Leonido Donskio teigimu, Rusijos opozicijos atstovai žengė į rinkimus suvokdami savo situacijos sudėtingumą, o Kremlius padarė viską, kad jų siunčiama žinia būtų užgniaužta.

„Faktas, kad tiek mažai žmonių balsavo, kad Maskvoje ir Sankt Peterburge galime kalbėti net apie tam tikrą boikotą, tai leidžia opozicijai kalbėti, kad stebimas nusivylimas politiniu gyvenimu Rusijoje. Dabartinės marginalizuotos opozicijos laikas tokioms sąlygomis gali imti ir ateiti. Ko jie neteko? Pinigų, valstybinės paramos. Bet nei tai tragedija jiems, nei naujiena“, – apie „Jabloko“ ir „PARNAS“ rezultatus rinkimuose kalbėjo L. Donskis.

„Žemas rinkėjų aktyvumas suteikia sąlygas opozicijai teigti, kad sistema pasistengė fabrikuoti, demonstruoti pusiau legitimius rinkimus, bet žmonės vis tiek nebetiki tuo, kas vyksta“, – pridūrė profesorius.

L. Donskis nesureikšmino tvirtos Rusijos komunistų ir liberaldemokratų padėties Dūmoje.

„Doktriniškai ištikimų tam, ką jie kalba, žmonių skaičius yra žymiai mažesnis. Šie populistai – Žirinovskis ir Ziuganovas – pasirenkami tam, kad išsakytų kažkokius protesto balsus. Jiems tai leidžiama daryti. Jie yra vadinamieji rūmų opozicionieriai, kurių praktika Rusijoje nėra naujiena“, – teigė jis.

„Jei aš dar galbūt galiu įsivaizduoti fašizmo entuziastus Rusijoje, tai komunizmo entuziastai gali būti tik visiškai marginaliniai senukų sluoksniai. Man regis, kad tai ne ribinis prisirišimas, o populistiniai sentimentai žmonėms, kurie pasako tai, ką kažkas nori girdėti. Jei jau kalbėsime apie fašizmą, tai Žirinovskis net nėra pati stipriausia figūra. Jei tai būtų tikri fašistai, tai turėtų eiti paskui Prochanovą ir panašius, kurie tikri fašistai. Arba palaikyti Duginą, susidėti su eurazijininkais“, – darė išvadą L. Donskis.

„Žirinovskis kaip sanitaras surenka daugybę balsų, kurie neaišku net kam turėtų keliauti. Jam tai leista. Tikro fašizmo Kremlius bijotų ir neprasidėtų su jais. O va tokie rėkaujantys personažai, kurie yra vietiniai pajacai, galintys bet kada pakeisti savo plokštelę, yra naudingi. Jiems leidžiama surankioti tuos balsus“, – pridūrė filosofas.

L. Donskio manymu, Vakarai galutinai numojo ranka į V. Putino režimą. „Manoma, kad su šiuo režimu nieko doro nebus. Viena vertus, laukiama, kol režimas išsikvėps, nes yra indikacijų, kad šalies ekonominės problemos yra gilesnės, nei pateikiama. Laukiama kažkokio lūžio ir atsargiai žiūrima į opoziciją“, – sakė profesorius.

„Kita vertus, jei nepalaikysime opozicijos, tai būtų klaida. Tada galutinai nusiviltų tie, kurie dar kažką daro, bando keisti viešąją nuomonę. Politinė mintis ten dar yra. Leisgyvė, bet yra. Jei Vakarai jos nepalaikys, tai gali būti strateginė klaida“, – darė išvadą L. Donskis.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...