captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Merkel Europos lyderių susitikime: ES padėtis – kritinė

Po keturių dešimtmečių, pirmą kartą be britų Bratislavoje susitikę bendrijos lyderiai tarėsi, kaip atgaivinti pasitikėjimą Europos Sąjunga. Nors nesutarimų daug: kaip spręsti ekonomines problemas, migrantų krizę, kokia Bendrija turėtų būti britams nusprendus trauktis, lyderiai pabrėžė, jog „visi esame viename laive“. ES lyderiai susitarė parengti patrauklią Bendrijos viziją, o Lietuvos prezidentė sakė, kad Europos valstybių lyderiams reikia daugiau atsakomybės ir drąsos.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Pasiplaukiojimas Dunojumi ir pietūs prabangiame laive, kurio vidus papuoštas svarovskio kristalais, – Europos lyderiai naudojasi svetingumu slovakų, tų pačių, kurie nepritarę pabėgėlių kvotoms ir apskundė sprendimą teisingumo teismui. Tad Bratislavos vaizdus iš Dunojaus ES lyderiams užgožė nerimas ir diskusijos dėl ateities. Europa įklimpo diskusijose, kaip spręsti migrantų ir pabėgėlių krizę, kaip kovoti su terorizmu, atgaivinti ekonomiką, ir galiausiai, kaip pasimokyti iš britų sprendimo palikti Bendriją.

„Po „Brexit“ ir pavojų, kurie yra susiję su „Brexit“, man būtinai reikia būti labai sąžiningam. Manau, kad 27 premjerai ir prezidentai surengs labai sąžiningą diskusiją apie dabartinę ES padėtį“, – tikisi Slovakijos premjeras Robertas Fico.

Tačiau ar sąžiningumas čia padės, kai vizijos, kaip spręsti problemas, visiškai priešingos ir vis mažiau temų lieka, kur bendrija gali parodyti vienybę.                   

Bratislavoje ES lyderiai net nesutaria, ar labiau kritiškai, ar labiau optimistiškai reikia žiūrėti į iššūkius, kurie dabar kyla Bendrijoje.

„Visada reikia būti savikritiškais, tam, kad galėtume tobulėti. Reikalingas tikėjimas ir viltis, o tai reiškia pozityvas. Ginčuose daugiau mažiau klausimas yra apie tai, kad problemos yra globalios, pasaulinės ir reikia bendrų sprendimų. Tiek, kiek tos problemos globalios, reikės gilesnės integracijos ir sutarimo“, – sako Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.                    

O tą sutarimą pasiekti bent jau artimiausiu metu bus sunku. Prancūzijoje ir Vokietijoje artėja rinkimai, o šalyse vis labiau stiprėja euroskeptiškos jėgos. Tad Europos Komisijos pirmininkas padėtį Bendrijoje jau yra pavadinęs egzistencine krize. Žodžių į vatą nevynioja ir Vokietijos kanclerė.                

„Mūsų situacija kritinė ir turime savo veiksmais parodyti, kad galime pasitaisyti: stiprindami vidinį ir išorinį saugumą, kovodami su terorizmu, bendradarbiaudami gynybos srityje, kad galime daugiau padaryti skatindami ekonomiką ir kurdami darbo vietas“, – ragina A. Merkel.              

Tad prie stalo susėdusių lyderių veiduose šypsenų nėra.

O Lenkijos premjerė išvis sėdi viena, tuo metu, kai dar visi sveikinasi. Būtent Lenkija, kartu su Vengrija, Čekija ir šeimininke Slovakija nori daugiau galių sugrąžinti valstybėms narėms. Priešingai nei nori ES steigėjos.            

Nelaimingas ir Vengrijos premjeras. Vos prieš kelias dienas Liuksemburgo diplomatijos vadovas pareiškė, kad Budapešto narystė Bendrijoje turi būti įšaldyta, nes Vengrija su pabėgėliais elgiasi kaip su gyvuliais. Viktoras Orbanas, po susitikimo su Europos Parlamento pirmininku, reikalavo pagarbos.

„Kategoriškai paprašiau pirmininko gerbti vengrus ir ateityje susilaikyti nuo įvairių teisėkūros triukų, apeinant valstybių narių valią, kaip jie tai padarė su pabėgėlių kvotomis. Premjerai nusprendė dėl savanoriškų kvotų, o parlamentas slapta su komisija pakeitė tai į privalomas kvotas“, – teigia V. Orbanas.            

Tad tai, dėl ko nesutariama, atidėję vėlesniam laikui, Bendrijos lyderiai sutarė, kad jau gruodį pradės veikti bendra pasienio apsaugos tarnyba, padėsianti šalims narėms saugoti išorės sienas. Taip pat atsiliepta į Bulgarijos pagalbos šauksmą padėti jai apsaugoti sienas su Turkija ir Graikija. Lietuva ketina tam skirti 40 tūkst. eurų ir dešimt pareigūnų. Taip pat, atrodo, visi pritaria bendradarbiavimui gynybos srityje, steigti Europos vadavietę, koordinuoti ginkluotės įsigijimą, tačiau idėja kurti Europos kariuomenę nesulaukė palaikymo.

„Jokiu būdu negali būti jokios kalbos apie jokią Europos kariuomenę, nes dublikuoti NATO sau leisti negalima“, – įsitikinusi D. Grybauskaitė.            

Pranešama, kad net Dunojus iškrėtė pokštą lyderiams. Dėl nusekusio vandens jiems teko kurį laiką sukti ratus. Iš Bratislavos Bendrijos lyderiai skirstosi tik nubrėžę gaires ir nusprendę, kad reikia kalbėtis toliau. O Europos viziją tikimasi nubrėžti iki kovo, kai Romoje bus minimas Bendrijos 60-metis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...