captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ko V. Putinas pasiekė G20 susitikime?

Vienas svarbiausių Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikimo akcentų buvo tai, kas Kinijoje neįvyko. Hangdžou netapo Jalta, Kinija netapo Miunchenu, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikrai norėjo, kad atsitiktų būtent taip, skelbia „Radio Free Europe“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Kaip rašo apžvalgininkas Brianas Whitmore`as, Rusijos veiksmai Ukrainoje ir prie jos laikyti būtent didele psichologine operacija prieš G20 viršūnių susitikimą.

Maskva iš pradžių rugpjūtį išgalvojo didelę krizę Kryme – Kremlius apkaltino Ukrainą į pusiasalį atsiuntus diversantus, kurie esą turėjo vykdyti teroristinius aktus.

Meistriškai suvaidinę neregėtą pasipiktinimą, rusai nieko nelaukdami paskelbė nedalyvausiantis keturšalėse Normandijos formato derybose kartu su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, Vokietijos kanclere Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentu Francois Hollande`u.

Tuo pat metu prie Ukrainos sienos buvo pasiųsta dešimtys tūkstančių karių, kurie pradėjo dideles karines pratybas. Kijeve prabilta apie galimą didelę invaziją.

Tokiame kontekste V. Putinas nė neslėpė, kad G20 susitikimo užkulisiuose nori susitikti tik su A.Merkel ir F. Hollande`u – kitaip tariant, apie konfliktą Ukrainoje kalbėtis be P. Porošenkos.

„Atrodo, kad V. Putinas tikėjosi pasiūlyti tam tikrų kompromisų dėl Sirijos, o iš Vakarų sulaukti nuolaidų dėl Ukrainos“, – „Newsweek“ teigė Rusijos gynybos analitikas Aleksandras Kokčarovas.

Tai klasikinė Kremliaus taktika – sukurti dirbtinę krizę, o tada pasisiūlyti padėti ją išspręsti. Žinoma, pagal pačios Maskvos taisykles.

Taktika nesuveikė

Bet taktika nesuveikė. Antai A. Merkel ir F. Hollande`as sutiko pasimatyti su V. Putinu tik atskirai – jie paeiliui spaudė Rusijos prezidentą įvykdyti įsipareigojimus pagal Minsko susitarimus dėl paliaubų.

Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai atsisakė tartis dėl Ukrainos derybose nedalyvaujant šios šalies prezidentui P. Porošenkai.

Negana to, A. Merkel ir F. Hollande`as pabrėžtinai iškart po susitikimo su V. Putinu padėtį Ukrainoje aptarė su JAV prezidentu Baracku Obama. O F. Hollande`as dar ir paragino atnaujinti derybas Normandijos ketverto formatu.

„Putinas yra ten, kur buvo ir prieš du mėnesius – prieš eskaluojant situaciją Rytų Ukrainoje ir Kryme“, – konstatavo A. Kokčarovas, darantis išvadą, kad specialioji operacija Kremliui visiškai nenusisekė.

Rusija rengiasi ilgai konfrontacijai

Tiesa, nors Hangdžou buvo patirta diplomatinė nesėkmė, V. Putinas akivaizdžiai neatsisakęs strateginių planų užvaldyti Ukrainą, nors Kijevas sparčiai reformuoja ir modernizuoja šalies ginkluotąsias pajėgas.

„Ukrainos kariuomenė dabar didesnė, labiau užsigrūdinusi ir pasiruošusi. Jei Putinas ir apsispręstų dėl didelio karinio nuotykio Ukrainoje, jam tokia avantiūra tikrai daug kainuotų. Bet rusai tai žino, tad karinės pratybos – politinio spaudimo Kijevui įrankis“, – neseniai „Vox“ rašė Rusijos ekspertas Markas Galeotti.

Panašu, kad Maskva ruošiasi ilgam įtemptos ir dažnai kruvinos konfrontacijos su Kijevu procesui, o V. Putinas mano, jog gali laimėti.

Kaip pastebėjo Kennano instituto ekspertas Michaelas Kofmanas, bazės, kurias prie Ukrainos sienos renčia Rusija, yra nuolatinės. Šalia įrengtos futbolo aikštės, modernūs barakai. Tuo pat metu tęsiama Krymo militarizacija.

„Rusija neeskaluos karo Ukrainos rytuose, bet Kremlius siekia savo pajėgomis apsupti Ukrainą. Šis procesas dažnai nepastebimas, bet Rusija vėliausiai 2017 metų pabaigoje turės kur kas geresnes galimybes grasinti Ukrainai nei 2014-aisiais“, – rašė M. Kofmanas.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...