captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ekspertai: jei Rusija nepaisys IS grėsmės užsienyje, vėliau turės problemų šalies viduje

Jei Rusijos vadovybė nepaisys „Islamo valstybės“ (IS) grėsmės užsienyje, ji galiausiai susidurs su problemomis šalies viduje, leidinyje „The National Interest“ rašo Lawrence`as J. Korbas ir Priya Misra. Vladimiras Putinas pasistengė, kad Rusija taptų viena iš svarbiausių šalių Sirijos konflikte. Tačiau Rusijos karinė galia ten daugiausiai naudojama prieš nuosaikiąją Basharo al-Assado opoziciją, o ne prieš „Islamo valstybę“, todėl ateityje Rusija gali susidurti su didesniu priešu. Ir šio priešo pagrindinis taikinys greičiausiai būtų Maskva, o ne Damaskas.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

V. Putinas turi daug patirties kovos su terorizmu srityje. Jo kelias į prezidento postą prasidėjo po to, kai 1999 m. rugsėjo mėnesį Maskvoje buvo surengti gyvenamųjų namų sprogdinimai, per kuriuos žuvo per tris šimtus žmonių, o Rusija pasinaudojo tuo kaip pretekstu imtis karinių veiksmų prieš Čečėniją. Kovoje su teroristais pritaikęs kietos rankos politiką ir sulyginęs Grozną su žemės paviršiumi, V. Putinas tapo Boriso Jelcino įpėdiniu.

Dabar kovotojai iš Rusijos keliauja į Artimuosius Rytus, nes nenori turėti reikalų su Rusijos saugumo pajėgomis arba mano, kad Kaukazas šiuo metu yra mažiau palanki vieta kariauti prieš valstybę nei chaotiška Sirija, tad Maskvai kyla pagunda manyti, kad Rusija yra saugi. Palyginti su 2012 m., 2013 m. teroristinių išpuolių Rusijoje sumažėjo 30 procentų. Dar po metų, kai buvo atvertos sienos, kad prieš Sočio olimpines žaidynes daugybei ekstremistų būtų suteikta galimybė išvykti iš šalies, o „Islamo valstybė“ paskelbė steigianti „kalifatą“ Artimuosiuose Rytuose, išpuolių sumažėjo dar perpus.

Kadangi vis dažniau terorizmo grėsmė kyla svetur, V. Putinas mano, kad „Islamo valstybė“ nekelia didelio pavojaus Rusijos saugumui. Tačiau V. Putinas Rusijos islamiškojo ekstremizmo problemos neišsprendė, o tiesiog ją išstūmė už šalies ribų.

V. Putinas ir toliau oro smūgiais Sirijoje siekia sustiprinti B. al-Assado režimą ir susilpninti JAV remiamas sukilėlių pajėgas, kurios kovoja su „Islamo valstybe“. Tik 10 iš maždaug 53 praėjusį mėnesį Rusijos aviacijos antskrydžių buvo surengti prieš „Islamo valstybės“ pozicijas. Rusijos vadovo ketinimai yra aiškūs – išsaugoti B. al-Assado režimą jam yra svarbiau, nei kovoti su terorizmu.

Trumpalaikėje perspektyvoje V. Putino veiksmai Sirijoje gali atnešti apčiuopiamos naudos. Išsivadavęs iš izoliacijos, kurioje Kremlius buvo atsidūręs po to, kai 2014 m. aneksavo Krymą, Rusijos prezidentas vėl atsidūrė tarp lyderių, kurie sprendžia pasaulio likimą, metė iššūkį tam, ką jis vertina kaip Vakarų kišimąsi į kitų šalių suverenius reikalus, ir nukreipė dėmesį nuo prastėjančios šalies ekonomikos būklės.

Tačiau tokių taktinių pergalių nauda negali tapti ilgalaikės strategijos pagrindu. Maskvos sprendimas imtis karinių veiksmų Sirijoje buvo ne plataus masto plano Artimuosiuose Rytuose dalis, o priverstinis veiksmas -suvokus, kad B. al-Assado režimas praranda pozicijas. Kai kovo mėnesį B. al-Assado režimas ėmė atgauti pasitikėjimą, V. Putinas sumažino Rusijos kontingentą Sirijoje, nepaisant to, kad didelę dalį Sirijos teritorijos vis dar kontroliavo „Islamo valstybė“. Todėl akivaizdu, kad V. Putinas nesugeba įvertinti ilgalaikės grėsmės, kurią „Islamo valstybė“ kelia regionui ir pasauliui, įskaitant pačią Rusiją.

Rusija turėtų suvokti, kad „Islamo valstybė“ nėra eilinė sukilėlių grupuotė, kurios siekiai apsiriboja Artimaisiais Rytais. Kitaip nei Sirijos opozicijos grupės, kurių pozicijas pirmiausiai bombarduoja Rusija, „Islamo valstybė“ turi pasaulinių ambicijų, ir, jei kova su šia grupuote nesirems tarptautiniu bendradarbiavimu, ji tik toliau didins savo įtaką. Atsižvelgiant į tai, kad „Islamo valstybės“ „kalifato“ teritorija Sirijoje ir Irake pastaruoju metu vis traukiasi, grupuotė sieks pasinaudoti teroristiniais išpuoliais ir pavienių teroristų veiksmais, kad savo idėjoms visame pasaulyje suteiktų naują impulsą.

Rusija nuo to nėra apsaugota. Net 3 500 rusų ir nuo dviejų iki keturių tūkstančių Centrinės Azijos gyventojų išvyko į Artimuosius Rytus ir prisijungė prie teroristinių organizacijų. Kadangi Sovietų Sąjungoje karinė tarnyba buvo privaloma, o Kaukazas ilgai buvo ginkluotų konfliktų zona, šie kovotojai turi daug patirties ir dažnai užima vadovaujamas pareigas „Islamo valstybėje“.

V. Putinui tai nėra taip jau blogai, nes dalis ekstremistų išviliojama iš Rusijos, o tai padeda mažinti teroristinių išpuolių grėsmę šalyje. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad „Islamo valstybei“ praranda teritoriją, rusakalbių kovotojų vaidmuo kinta. Iki išpuolio Stambule, kurį surengė sprogdintojai iš Dagestano, Kirgizijos ir Uzbekijos, rusakalbiai paprastai nedalyvaudavo savižudiškose operacijos už „Islamo valstybės“ kontroliuojamos teritorijos ribų.

Toks grupuotės perėjimas nuo vietinių prie pasaulinių tikslų Maskvai turėtų kelti nerimą. Nuoskaudos gimtojoje šalyje paskatino daugelį iš posovietinės erdvės kovotojų išvykti į užsienį. Atsižvelgiant į tai, kad kovotojai vis dažniau raginami imtis veiksmų kitur pasaulyje arba sugrįžti namo, o ne vykti į Artimuosius Rytus, jie gali prisiminti senas nuoskaudas. Praėjusių dešimtmečių karinio konflikto su Maskva sukelta įtampa vis dar tvyro, be to, taikūs salafitai šalyje yra persekiojami, todėl pyktis dėl tų nuoskaudų gali būti nukreiptas į Kremlių.

Šiaurės Kaukaze užaugusiems jauniems musulmonams „Islamo valstybė“ suteikė galimybę pabėgti nuo kleptokratijos, autoritarizmo ir ekonominės stagnacijos gimtajame krašte. Dabar grįžtančius kovotojus pasitiks nauja „Islamo valstybės“ provincija „Wilayat Qawqaz“. Šis 2015 m. birželį įsteigtas teritorinis darinys, kuris apima Dagestaną, Čečėniją, Ingušiją ir kitas Šiaurės Kaukazo respublikas, yra kintančios Rusijos ekstremistų strategijos simbolis. Pereidami iš „Kaukazo emyrato“ – ryšių su „Al-Qaeda“ turinčios džihadistų organizacijos, kurią 2007 m. įkūrė čečėnų separatistai, – „Wilayat Qawqaz“ pasekėjai mano, kad „Islamo valstybės“ tinklai ir ištekliai suteikia daugiausiai galimybių pasiekti savo tikslą – įvesti šariatą regione.

V. Putinas ekstremizmo problemą išstūmė į užsienį ir dabar elgiasi taip, tarsi „Islamo valstybė“ būtų ne jo problema. „Islamo valstybė“, kuri iš pradžių atvykstantiems kovotojams suteikdavo galimybę išlieti gimtojoje šalyje patirtas nuoskaudas, dabar vis dažniau skatina tas problemas spręsti vietoje. Todėl Rusija dėl savo pačios nacionalinių saugumo interesų turėtų glaudžiai bendradarbiauti su koalicija, kuri Sirijoje kovoja su „Islamo valstybe“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...