captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rusijos ekonominė krizė: baigiasi ar keičia veidą?

Kai kurie analitikai kalba apie teigiamus pokyčius Rusijos ekonomikoje, pabrėždami, kad stabilizavosi rublis, tačiau tai, pasak ekonomisto Valdemaro Katkaus, – apgaulingas įspūdis. „Egzistuoja vadinamieji šešėliniai rezervai, kai valstybiniai bankai užsienio bankuose turi pinigų užsienio valiuta. Dalis pinigų grįžta į Rusiją ir taip stabilizuojasi rublis, būtent todėl besistabilizuojantis rublis nėra gerėjančios ekonomikos atspindys“, – aiškina ekonomistas.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Vladimiro Putino Rusijos politinės ir ekonominės sistemos patvarumas jau kurį laiką yra spekuliacijų ir analizės objektas. Kai kurie analitikai tvirtina, kad struktūrinės Rusijos ekonomikos problemos ir didėjantis politinis spaudimas lems sistemos subyrėjimą. Ukrainos krizė suteikė dar daugiau pagrindo neišvengiamo žlugimo prognozėms. Tačiau kiti analitikai, nors ir pripažįsta, kad Rusija susiduria su struktūrinėmis problemomis, rodo pirštu į atsigavimo po 2014-ųjų ekonominio nuosmukio ženklus bei teigia, kad Kremlius sugebės susidoroti su iššūkiais artimiausioje ateityje.

„Neseniai skambėję teiginiai apie „laisvo kritimo“ stadijoje esančią Rusijos ekonomiką ir rublį šiuo metu skamba nerimtai, tačiau taip pat nerimtai skamba ir V. Putino kalbos 2015-ųjų pradžioje, kad Rusija jau išgyveno blogiausius krizės laikus.

Galima manyti, kad silpnas 2017 metams prognozuojamas ekonomikos augimas reiškia krizės pabaigą, arba teigti, kad krizės centras pasislinko nuo bendrojo vidaus produkto ir rublio link mažėjančių realiųjų pajamų, valstybės ir regionų biudžetų smukimo ir prastėjančios Rusijos verslo sveikatos.

Paskelbtas 5 proc. gynybos biudžeto mažinimas 2016-aisiais gali būti priimtas kaip panikos manevras, rodantis, kad režimui nebelieka išeičių, arba kaip atsargi savo žaidimą toliau sėkmingai žaidžiančios ramios vyriausybės fiskalinė priemonė“, – teigia „The American Interest“ apžvalgininkas Kirkas Bennettas.

V. Katkus: atsigavimo ženklai – klaidingi

Ekonomistas V. Katkus tikina, kad, nors Rusijos rublis stabilizavosi, tai nėra gerėjančios ekonomikos ženklas. Jo stabilumą galima vadinti dirbtinu, nes dalis užsienio bankuose užsienio valiuta laikomų pinigų grąžinami į Rusiją ir taip stabilizuojama valiuta. Būtent todėl besistabilizuojantis rublis neatspindi gerėjančios ekonomikos, o didelių jos problemų atspindžių – sočiai.

„Per paskutinius aštuonerius metus Rusijos ekonomika augo 1,3 proc., kitaip tariant, praktiškai neaugo. Rusijos pramonės produktyvumo indeksas yra mažiausias per paskutinius pusantrų metų, per dvejus metus bankrutavo 240 bankų, Rusijoje bankrutuoja apie 2,5 banko per savaitę, veikiančių liko apie 600.

Ir toliau daugėja nuostolingai veikiančių kompanijų, o realios gyventojų pajamos krinta 20 mėnesių iš eilės. 40 proc. darbingo amžiaus Rusijos gyventojų dirba šešėlinėje ekonomikoje. Gyventojai nemoka mokesčių, todėl greta kritusių naftos kainų ir sankcijų tai turi didelę įtaką Rusijos biudžeto problemoms. Per pastarąjį pusmetį biudžeto surinkimo planas neįvykdytas 11 proc.“, – optimizmu nė nekvepiančius Rusijos ekonomikos sunkumus vardija ekonomistas.

Pašnekovas pažymi, kad Rusijos užsienio prekybos apyvarta per pastaruosius pora metų sumažėjo maždaug 50 proc. Mažėja ji ne tik dėl sankcijų, bet ir dėl stojančio prekybos partnerių ekonomikos augimo.

Manoma, kad rezervo fondas bus „pravalgytas“ jau šiais metais, liks tik Nacionalinės gerovės fondas, kurį šiuo metu sudaro apie 70 mlrd. dolerių, jis gali būti pradėtas naudoti 2017-aisiais.

„Rusija šiuo metu išgyvena gilų nuosmukį ir kol kas tikrai nematyti jokio optimizmo. Biudžetas laikosi dėl to, kad kažkada buvo sukaupti rezervai. Užsienio agentūros, analitikai sako, kad 2017-aisiais įmanomas Rusijos ekonomikos augimas, tačiau augimas, pasak jų, įmanomas tuo atveju, jei nesuaktyvės karas su Ukraina, nekris naftos kainos, yra dar daug kitų sąlygų.

Kol kas sunku manyti, kad 2017-aisiais ekonomika pradės augti, labiau tikėtina besitęsianti stagnacija. Kadangi stoja viso pasaulio ekonomikos augimas, Rusijos ekonomikai atsigauti bus gerokai sunkiau“, – tvirtina V. Katkus.

Vakarų sankcijos patylomis mažinamos?

Ekonomisto teigimu, pagrindinė Rusijos krizės priežastis – priklausomybė nuo žaliavų, struktūrinių reformų trūkumas, šešėlio augimas, Kinijos ekonomikos lėtėjimas. Rusijos ekonomika beveik neaugo pastaruosius aštuonerius metus, todėl sunku aiškiai išmatuoti ekonominių Vakarų sankcijų įtaką Rusijos ekonomikos problemoms, sako pašnekovas.

„Sankcijos tikrai turėjo įtakos, nes užsienio rinkos ilgą laiką buvo apribotos, tačiau kokia yra jų įtaka, sunku pasakyti.

Viena gera žinia jai yra ta, kad ES patyliukais mažina sankcijas. Liepos 28 dieną viena vertybinių popierių atsiskaitymo sistema leido pardavinėti Rusijos vyriausybės obligacijas. Dabar Rusijos vyriausybė galės skolintis užsienio rinkose“, – pažymi V. Katkus.

Jokios įmanomos sankcijos Ukrainos padėties neištaisys

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad sankcijų Rusijai tikslas nebuvo sužlugdyti jos ekonomiką.

„Buvo labai aišku, kad tos sankcijos, nors ir ekonominės, visų pirma yra politinio, moralinio spaudimo instrumentas. Tai, kas buvo nutarta, tikrai negalėjo turėti tokios didelės įtakos, kad Rusijos vadovai persigalvotų ir visiškai pakeistų savo požiūrį. Sankcijos vargu ar galėjo ką nors pakeisti. Bet tai nereiškia, kad jos visiškai beprasmės. Jos buvo prasmingos, nes suvienijo JAV ir ES nares bendrai moralinei pozicijai“, – kalba politologas.

Savo ruožtu Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kasčiūnas pažymi, kad nors Vakarų sankcijų veiksmingumo klausimas buvo keliamas nuo jų įgyvendinimo pradžios, būtų klaidinga teigti, kad jos neturėjo poveikio Rusijai.

„Galima užduoti klausimą, kur šiuo metu būtų Rusijos kariuomenė su vadinamaisiais separatistais, jei ne Vakarų sankcijos. Nemanau, kad V. Putinas tikėjosi tokio Vakarų atsako.

Žinoma, galbūt buvo galima tikėtis, kad sankcijos kartu su nepalankia Rusijai naftos kainų dinamika veiks ne tik kaip atgrasantis, bet ir kaip režimą destabilizuojantis veiksnys, tačiau taip neatsitiko. Galbūt krizė nebuvo tokia gili, kad galėtų lemti skilimus politiniame elite. Tačiau tai, kad Rusija Ukrainoje nežengė toliau, yra sankcijų nuopelnas“, – teigia pašnekovas.

Pasak T. Janeliūno, atkurti Ukrainos status quo su Vakarų spaudimu Rusijai net ir nėra įmanoma.

„Neįmanoma sutarti ir įvesti tokių ekonominių sankcijų iš Vakarų, kad jų poveikis būtų toks milžiniškais, jog priverstų pakeisti visą Rusijos valdžios politiką. Gali būti, kad tokių sankcijų sąnaudos patiems Vakarams būtų pernelyg didelės, jog jas realiai būtų įmanoma įgyvendini, o poveikis Rusijai būtų toks, kad labiausiai nukentėtų ne elitas, o visuomenė“, – svarsto politologas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...