captcha

Jūsų klausimas priimtas

Latviai supyko dėl JT kampanijos apie pabėgėlius: mes gintume savo šalį

Aukštas Latvijos gynybos ministerijos pareigūnas supyko dėl naujos Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros (UNHCR) kampanijos, kurioje tikinama, kad latviai karo atveju elgtųsi taip, kaip dabar elgiasi sirai, – bėgtų. Esą iniciatyva žemina šalies ginkluotąsias pajėgas, pranešė LETA.
AFP/Scanpix nuotr.
AFP/Scanpix nuotr.

UNHCR plakatuose kartu vaizduojami pabėgėliai iš Sirijos ar Irako ir latviai. Prie pirmųjų nuotraukų pridėtas užrašas „Aš bėgu“, o prie antrųjų – žodžiai „Aš bėgčiau“.

UNHCR nuotr.

Antai viename plakatų Mohamedas iš Sirijos teigia: „Labai norėjau pasilikti gimtinėje, visi mes norime išsigelbėti. Bet kai vyksta karas ir kai daugybę mėnesių neturime vandens, supratau, kad savo vaikus myliu labiau nei savo šalį.“

Šalia latvis Rihardas pritaria: „Myliu savo šalį ir padaryčiau viską, kad galėčiau čia pasilikti. Bet jei man reikėtų pasirinkti tarp savo šeimos ir savo šalies, žinoma, pasirinkčiau šeimą.“

„Mes visi esame žmonės. Mes darytume tą patį“, – toks naujosios kampanijos šūkis.

Piktinasi ir „Odino kariai“

Kampanija Latvijoje sukėlė didžiules aistras. Pirmasis ja pasipiktino Gynybos ministerijos valstybės sekretorius Janis Garisonas. Jo teigimu, kampanija sudaro įspūdį, kad latviai bėgtų iš savo valstybės, o ne ją gintų.

Teiginiai, kuriais papuošti kampanijos plakatai, esą įžeidžia ne tik Latvijos ginkluotąsias pajėgas, bet ir Nacionalinės gvardijos savanorius, kurie, pasak J. Garisono, aukoja savo laisvalaikį tam, kad pasiruoštų prireikus ginti tėvynę ginklu.

„Latvijos žmonių ryžtas ginti savo šalį reiškia, kad mes niekada nepakliūsime į tokią situaciją, kai mums reikės ieškoti prieglobsčio svetur“, – tikino J. Garisonas.

Tuo metu UNHCR kampanijoje, kuri Rygoje startavo rugpjūčio viduryje, teigiama, kad latviai elgtųsi taip, kaip pastaraisiais metais elgiasi pabėgėliai iš Vidurio Rytų regiono šalių – Sirijos, Irako. Beje, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje latviai irgi bėgo nuo sovietinės Raudonosios armijos.

Kampanija kritikuojama ir spaudoje – dienraščio „Neatkariga Rita Avize“ redakcijos skiltyje iniciatyva buvo pavadinta nepatriotiška. Dar daugiau pašaipų pasirodė socialiniuose tinkluose.

Viename fotomontaže primenamos Sirijoje ir Irake pasilikusios moterys, kurios vienos – be vyrų – turi kovoti su „Islamo valstybės“ džihadistais. Šalia pateikiama Latvijos Nacionalinės gvardijos savanorės, kuri neseniai pareiškė, kad kovos už savo šalį, nuotrauka.

Atsiliepė ir centro dešiniųjų partijos „Vienybė“ atstovas Europos Parlamente Artis Pabrikas, buvęs užsienio reikalų ir gynybos ministras. Jis „Twitter“ pareiškė pritariantis J. Garisono nuomonei.

Galiausiai „budrumo“ grupės „Odino kariai“ šalininkai Latvijoje paragino uždrausti UNHCR paskelbtą kampaniją.

„UNHCR pradėta kampanija „Mes darytume tą patį“ diskredituoja mūsų šalį ir visus Latvijos gyventojus tarptautinės bendrijos ir mūsų partnerių NATO akyse“, – tinkle „Facebook“ parašė Latvijos „Odino kariai“, žmogaus teisių gynėjų laikomi radikaliais nacionalistais.

A. Ažubalis: tokia iniciatyva – neišmintinga

UNHCR koordinatorius Latvijoje Didzis Melbiksis savo ruožtu nemano, kad kampanija įžeidžia latvius.

„Kampanija mums primena, kad pabėgėliai ir prieglobsčio prašytojai yra tokie pat žmonės kaip ir mes, tik dabar jie atsidūrę sudėtingoje situacijoje.

Mes irgi mylime savo artimuosius ir panašiomis aplinkybėmis elgtumėmės taip pat: bėgtume iš siaubingo karo zonos“, – Latvijos visuomeniniam transliuotojui LSM teigė D. Melbiksis.

Lietuvos Seimo narys, konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis vis dėlto nesutinka. Jo nuomone, tokia kampanija ir mūsų šalyje būtų sutikta neigiamai.

„Tai jau ne pirmas kartas, kai tarptautinių organizacijų atstovams pritrūksta išmanymo ir jautrumo. Manau, kad žmones, kurie praeityje dalyvavo pasipriešinime ir nukentėjo, toks gretinimas žeidžia.

Biurokratai turi per daug pinigų, bet nežino, kaip juos panaudoti. Suprasčiau, jei būtų remiamasi sociologiniais tyrimais, bet dabar nėra čia ką ir kalbėti“, – 15min teigė A. Ažubalis.

„Galima apeliuoti į humanizmą, į krikščionišką atjautą – juk latviai krikščionys. Bet negalima paimti ir sakyti: „Aš irgi bėgčiau.“ Tad šis darbas visiškai nevykęs.

Toks gretinimas tik erzina žmones. Be to, tas susierzinimas galiausiai pakenkia patiems sirams ir įaudrina požiūrį į pabėgėlius. Neišmintinga taip elgtis“, – pridūrė A. Ažubalis.

Lietuvoje – kitokia kampanija

Tiesa, būtent ši kampanija vykdoma tik Latvijoje ir savanorių Latvijoje iniciatyva. Lietuvoje rugpjūtį pradėta įgyvendinti pasaulinę UNHCR kampaniją #WithRefugees, kuria kreipiamasi į gyventojus visame pasaulyje ir kviečiama palaikyti pabėgėlius. Lietuvoje kampanija vadinama „Mes palaikome iniciatyvą #WithRefugees“.

Vaizdo klipe, kuriame nusifilmavo daugiau nei 60 garsių žmonių iš viso pasaulio ir organizacijos darbuotojų, visi jie sako: „Mes esame su pabėgėliais, prašome, būkite su mumis.“

Padėti pabėgėliams prašo aktoriai Kate Blanchett ir Benedictas Cumberbatchas, rašytojas Khaledas Hosseini, kitos garsenybės.

„Siekiame, kad kiekviena savo namus priversta palikti šeima rastų saugų prieglobstį, kad kiekvienas vaikas, patekęs į pabėgėlių stovyklą, turėtų galimybę mokytis ir įgyti išsilavinimą. Kad kiekvienas pabėgėlis turėtų galimybę dirbti ir pritaikyti savo įgūdžius ir patirtį naujoje bendruomenėje.

Norime, kad žmonės nebūtų atstumti, kad jie būtų priimti“, – 15min teigė UNHCR koordinatorė Lietuvoje Renata Kuleš.

Lietuvoje, kaip ir kitose valstybėse, galima pasirašyti peticiją, kuria šalių vyriausybės raginamos imtis aktyvesnių veiksmų sprendžiant pabėgėlių problemas.

„Galiu pasakyti, kad labai aiškiai savo nuomonę ir paramą šiai iniciatyvai išsakė Oskaro Koršunovo teatras, pats režisierius ir jo trupė. Taip pat – Lietuvos nacionalinis dramos teatras. Atsiliepia ir daugiau menininkų. Nors baimės vis dar egzistuoja, tikimės, kad jas pavyks nugalėti, ir parama didės“, – pridūrė R. Kuleš.

UNHCR metinėje ataskaitoje teigiama, kad 2015 metų pabaigoje priverstinis perkėlimas per 12 mėnesių pirmąkart žmonijos istorijoje paveikė daugiau nei 60 mln. žmonių – 65,3 mln.

Tai reiškia, kad šiuo metu vienas iš 113 žmonių pasaulyje yra prieglobsčio prašytojas, šalies viduje perkeltas asmuo arba pabėgėlis – tokio rizikos masto precedento UNHCR dar nėra regėjusi.

Šaltinis www.15min.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...