captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pastangos laimėti Rusijos užgrobtos dalies TV žiūrovą

Luhansko regiono televizija 2014 m. buvo užimta ir penktadalis jos darbuotojų išvyko dirbti į Ukrainos išlaikytą Severodonecko miestelį. Čia, atkūrę transliacijas, ukrainiečiai dabar bando pasiekti ir užimto Luhansko auditoriją siūlydami prizus, jei paskambinusieji telefonu atsakys į klausimus apie ukrainiečių kalbą ir kultūrą. Menkos pastangos laimėti Rusijos užimtos Ukrainos dalies širdis ir protus palei visą rytų frontą vykstant kovai ne tik ginklais, bet ir retransliacijos antenomis.
 
Ukrainietė O. Šažkova, Reuters/Scanpix nuotr.
Ukrainietė O. Šažkova, Reuters/Scanpix nuotr.

Tai – vakarinis karas, naktinis karas, taip vadina jį Ukrainos kariai rytų fronte. Apšaudymai suintensyvėja tamsoje. Pastarąją savaitę – taip, kaip nebuvo visus metus, vien ketvirtadienį 500 minosvaidžių ir 300 artilerijos šūvių paleista į ukrainiečių pusę, pareiškia Ukrainos kariuomenės atstovas Alesandras Motuzianikas Kijeve.

Bet Kijeve apšaudymų nesigirdi, sostinėje garsesnė kova su korupcija. Trečiadienį apie 100 žmonių susirinko prie generalinio prokuroro Jurijaus Lutsenko darbovietės išreikšti paramą pernai sukurtam Nacionaliniam antikorupcijos biurui, pastaruoju metu sėkmingai atskleidžiančiam vieną korupcijos skandalą po kito. Rugpjūčio pradžioje pagautas aukštas pareigas užimantis teisėjas su 150 tūkst. dolerių kyšiu rankose.

Tačiau praeitą savaitę įkaitais tapo patys antikorupcijos pareigūnai, kai du iš jų, vykdančius slaptą operaciją, sulaikė ir prievartą panaudojo generalinės prokuratūros pareigūnai. Mustafa Nayyemas, 2014 m. „Facebook“ kvietimais smarkiai prisidėjęs prie Maidano pradžios, mano, kad bandoma ginti niekur nedingusią korupcijos sistemą, prieš kurią ukrainiečiai ir sukilo 2014 m.

„Tai yra viešas puolimas, siekiant diskredituoti antikorupcijos biurą – įstaigą, kuri per du metus sugebėjo pradėti baudžiamąsias procedūras ne tik buvusiai valdžiai, bet ir tiems, kurie valdžioje yra dabar“, – teigė Ukrainos parlamento narys M. Nayyemas.

M. Nayyemo brolis, teisininkas Masi jau metai kaip Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, Adijivkoje, kur labiau nei ginkluotą, Ukraina kol kas pralaimi informacinį karą.

„Kai išvažiuoji iš Avdijivkos, gali matyti, kad maždaug 70 proc. gyventojų antenų atsuktos į Donecką. Jie žiūri juos, ne mus. Manau, kad tai pagrindinė priežastis, kodėl toks neigiamas požiūris į ukrainiečius, ypač į kariuomenę“, – svarstė karys Masi Nayyemas.

Masi Nayyemas įrašė apšaudymo garsą vienoje iš Adijivkos laiptinių. Būtent dėl to daugelis miestelio gyventojų po penktos nekiša galvos net iš savo butų. Olga Šažkova vakarus praleidžia svetainėje prie televizoriaus, anksčiau rodydavusio ukrainietiškus kanalus, bet dabar vien Donecko Liaudies respublikos ar Rusijos armijos skleidžiamas žinias.

Kas vakarą čia, kur Ukrainos kariuomenė ginasi nuo Rusijos puolimo, žmonių ekranuose daugiausia šmėžuoja Rusijos prezidento veidas ir mintys. Nueiti ukrainietiškos televizijos pažiūrėti pas kaimyną, kaip kartais daro O. Šažkova, daugeliui neįmanoma, nes satelitinės antenos – prabanga. Tad internetu nesinaudojančių žmonių širdis ir protus po truputį lenkia rusiška pasakojimo versija.

„Žinoma, būtų gerai, jei valdžia investuotų pinigų į tų kanalų tildymą, arba tiesiog permuštų tuos kanalus, kad galėtume girdėti mūsiškius, tuomet būtų bent jau kažkokios informacijos, nes dabar daugelis žmonių jos išvis neturi. Šitie visą laiką rodo vieną ir tą patį. Jei žmogui dešimt metų kartosi, kad jis kiaulė, galų gale jis taps kiaule“, – situaciją nupasakojo Adijivkos gyventoja O. Šažkova.

Separatistų su Rusijos pagalba užimtose teritorijose atsidūrė dalis anksčiau Ukrainai priklausiusios transliavimo infrastruktūros, nemaža dalis jos paprasčiausiai sunaikinta karo metu. Tad Ukrainos atsikovotuose miestuose, kaip Slavianske, 2014 m. įkurtos Ukrainos informacijos ministerijos tikslas atstatyti metalo krūva per karą paverstą televizijos bokštą. Didžiausia problema, anot ministerijos, finansų stygius retransliacijai atkurti, trūksta pinigų netgi 2,5 mln. dolerių vertės transliacijos įrangai, gautai iš vakarų įrengti. Tad vietiniai žmonės daug daro tiesiog savo pačių iniciatyva ir savanorišku darbu.

„Žinoma, jie bandys mus užtildyti, šaudys į mūsų antenas ir siųstuvus, bet jei mes nedarysime nieko, tuomet tiesiog prarasime šiuos žmones iš ideologinės perspektyvos, prarasime visą regioną ir nebegalėsime jų vėl integruoti į Ukrainos informacinį lauką“, – sakė Ukrainos informacinės politikos viceministrė Tatjana Popova.

Netoli Luhansko esančiame Novoaidarsko rajone informacinio karo priemonės dar paprastesnės. Eidami į parduotuvę žmonės čia kasdien stabteli šalia miestelio administracijos pastato, nuo kurio plyšauja ukrainietiškas radijas.

„Namuose neturiu laiko, kada žiūrėti naujienas. O čia visada išgirstu kokias nors naujienas, informaciją, kas darosi rajone ir apskrityje“, – tikino Grečyškino gyventoja Galina Grigorjenko.

„Aš supratau, kad techninių priemonių nėra. Bet pagalvojau, kad nėra problemų, kurių nebūtų įmanoma išspręsti. Tada prisiminiau, kaip su šia problema tvarkydavosi XX amžiaus karuose. Sprendimas būdavo – jei niekas neveikia, naudokis garsiakalbiais. Pamaniau – o, puiki mintis!“ – pasakojo Novoaidaro apskrities vadovas Viktoras Sergijenko.

Pernai iš dalies britų ambasados finansuotoje apklausoje 89 proc. ukrainiečių teigė naujienas daugiausia gaunantys iš televizijos, o daugiau nei 52 proc. Kijevo kontroliuojamų Ukrainos rytų teritorijų gyventojų minėtoje apklausoje sakė, kad bent iš dalies arba visiškai pasitiki Rusijos skleidžiama informacija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Pasaulyje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...